aA
Estijos parlamentas po daug valandų trukusių ginčų ir diskusijų trečiadienį nepripažino komunistinio režimo nusikalstamu ir nutarė pareiškimo projektą šiuo klausimu priimti rudenį. Už šį sprendimą balsavo 51 deputatas iš 97, prieš - 39.
Remiantis įstatymais, tokio pobūdžio dokumentai laikomi priimtais, jeigu balsavusiųjų "už" yra daugiau negu balsavusiųjų "prieš".

Komunizmo pripažinimo nusikalstamu režimu priešininkai pažymėjo, kad savo įstatymo projektu Tėvynės Sąjunga mėgina nukreipti visuomenės dėmesį nuo aktualių šalies problemų ir surengti raganų medžioklę.

Tėvynė Sąjungos deputatas Andresas Herkelis, 33 deputatų, pasirašiusių pareiškimą, raginantį paskelbti komunizmą nusikalstamu režimu, vardu pažymėjo, kad praeitis turi dominti tiek, kiek ji lemia visuomenės ateitį.

Pasak deputato, siekiant stiprinti Estijos valstybingumą svarbu, kad Rusija pripažintų neteisėtus savo praeities žingsnius, drauge pripažindama ir Estijos Respublikos teisinį perimamumą.

A.Herkelis priminė, kad Rusija atsiprašė Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos, bet neatsiprašė Baltijos šalių. Deputatas sakė, kad Estija galėtų, pavyzdžiui, pateikti Rusijai, kaip SSRS teisių perėmėjai, reikalavimą atlyginti žmonėms, nukentėjusiems nuo Stalino represijų ir trėmimų.

Jis nurodė, jog Estijos parlamentas, pripažindamas komunizmą nusikalstamu režimu, nesmerkia visų buvusių komunistų partijos narių ir nesuverčia jiems visuotinės atsakomybės.

Pareiškimo projekte parlamentas rėmėsi tuo, kad 1940 metais SSRS jėga okupavo Estiją ir komunistinis okupacinis režimas sunaikino Estijoje konstitucinę santvarką, aneksuotoje teritorijoje vykdė genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, naikino estų kultūrą bei visokiais būdais rusino kraštą, siekdamas sunaikinti estus kaip tautą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.