aA
Penktadienį ir šeštadienį Geteborge vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas turi aiškiai pademonstruoti, jog Sąjunga rimtai žvelgia į naujų narių priėmimą iš Rytų Europos bei aplinkos apsaugą. To trečiadienį reikalavo ES lyderiai.
EU
Aplinkosauga turėtų susilaukti daug dėmesio jau ketvirtadienį per ES lyderių susitikimą Geteborge su JAV prezidentu George W.Bushus. Šis užsitraukė daugelio europiečių rūstybę, atsisakydamas 1997 metų Kioto protokolo, numatančio priemones klimato kaitai sustabdyti.

"Plėtra ir tvari plėtra yra Europos ateities garantai. Geteborgas leis mums žengti didelį žingsnį į priekį ir nuo vizijų pereiti prie realybės", - trečiadienį Europos Parlamente pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi.

Jis siekia, kad į Geteborgą susirinkę ES valstybių ir Vyriausybių vadovai pritartų jo parengtai strategijai, kaip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ribojant transporto srautų augimą bei griežtai kontroliuojant pavojingas chemines medžiagas užtikrinti ilgalaikę ir stabilią plėtrą. Diplomatai abejoja, kad ES lyderiai pritars visam R.Prodi dokumentui, kuris tebuvo paskelbtas praėjusį mėnesį, nors veikiausiai parems pagrindinius koncepcijos principus.

Anot Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh, ES vadovai duos visam pasauliui suprasti, jog ES rimtai žvelgia į ekologines problemas.

Tiek R.Prodi, tiek A.Lindh trečiadienį teigė, jog artėjantis viršūnių susitikimas bus gera proga užtikrinti valstybes kandidates, kad plėtros procesas tęsis, nepaisant airių "ne" Nicos sutarčiai.

Praėjusią savaitę Airijos rinkėjai atmetė sutartį, numatančią ES institucijų reformas, kurios turi paruošti ją priimti iki 12 naujų narių iš Rytų ir Vidurio Europos.

"Esu nusivylusi Airijos referendumu, - sakė ES pirmininkaujančios Švedijos ministrė. - Tačiau dėl to dabar yra dar svarbiau sklandžiai tęsti derybas su valstybėmis kandidatėmis".

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.