Kai kurių užduočių atsakymai prieštarauja tam, kas parašyta vadovėliuose, pagal kuriuos abiturientai rengėsi egzaminui.
Geografijos instituto direktorius R.Baubinas šio egzamino užduotimis susidomėjo po to, kai jį ėmė atakuoti supykę geografijos mokytojai ir sutrikę mokiniai.
"Abiturientai verkia. Labiausiai nukentėjo tie, kurių žinios buvo vertinamos dešimtuku. Maždaug pusei mokinių pritrūko tik po vieną balą, kad gautų už egzaminą dešimt ar devynis balus. Skaudu, kad dėl akivaizdžių klaidų žalojamas jaunimas.
Tikimės, kad valdininkai duos nurodymą dar kartą įvertinti mokinių darbus, o ne aklai vadovautis vertinimo instrukcijomis", - viliasi vienos Vilniaus gimnazijos geografijos mokytojas.
Vilniaus M.Biržiškos gimnazijos mokytoja, 6 klasės geografijos vadovėlio autorė Reda Garliauskienė nustebusi dėl egzamine priveltų klaidų ir dėl to, kad mokytojai neturi teisės jų ištaisyti - reikalaujama vadovautis Egzaminų centro rekomendacijomis.
"Egzamino komisijų pirmininkai turi vertinti darbus pagal instrukcijas. Net žinodami apie klaidas mes neturime juridinės teisės keisti mokiniams pažymius. Ar Egzaminų centras yra monstras, o mokytojai ir mokiniai tokie beteisiai?" - stebėjosi R.Garliauskienė.
Dėl klaidų egzamino užduotyse geografijos vadovėlio autorė kreipėsi ir į Egzaminų centrą, ir į Švietimo ir mokslo ministeriją.
"Klaidos bei netikslumai tapo vos ne brandos egzaminų tradicija. Į tai negalima ramiai reaguoti, nes čia yra sprendžiamas mokinių likimas", - teigė Geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas Rytas Šalna.
Jis pabrėžė, kad iki šiol nėra nusistovėjusios programos, pagal kurią reikėtų rengti mokinius egzaminams.
"Klausimai - neaiškūs ir subjektyvūs, o programa - nelogiška. Nėra aišku, kaip parenkama komisija egzamino užduotims rengti. Tačiau į mūsų asociaciją, vienijančią daugiau nei 1,5 tūkstančio geografijos mokytojų, niekas nė karto nesikreipė ir neprašė pagalbos", - stebėjosi Geografijos mokytojų asociacijos pirmininkas, daugelio geografijos vadovėlių bendraautoris R.Šalna.
Geografijos brandos egzamino užduočių sudarymo grupės vadovas - socialinių mokslų edukologijos daktaras, Vilniaus pedagoginiame universitete dėstantis geografiją Zigmas Kairaitis nedramatizuoja padėties ir kiekvienam priekaištui turi po atsakymą.
"Mokyklinėje geografijoje daugelis objektų ir reiškinių apibūdinami apytikriais dydžiais. Niekas tiksliai nenurodo, kiek yra valstybių, sakoma, kad daugiau negu 200. Negalime teigti, kad tautų skaičiaus iš viso neįmanoma nustatyti. Įmanoma, bet ar yra prasmė? Mokytojams ir mokiniams reikia įsiskaityti į sąlygas. Žodis "neįmanoma" nėra tas pat kaip "sunku" ar "keblu", - į kritiką dėl klausimo apie tai, kiek Žemėje yra tautų, atsakė Z.Kairaitis.
"Mokytojai atsakymų turėtų kreiptis į pačius mokinius, teisingai atsakiusius į testo klausimus. Jie pasakytų, ką ir kaip mąstė atlikdami egzamino užduotis. Galima rengti mokslines konferencijas, bet mokiniai mąsto kur kas paprasčiau ir aiškiau nei geografai - kur juoda, tai juoda, kur balta, tai balta. Mokiniams net minčių nekiltų dėl kai kurių klausimų", - mano Z.Kairaitis.
Geografijos instituto direktorius R.Baubinas įsitikinęs, kad ginčytinus klausimus iš pradžių turėtų išspręsti ir dėl jų susitarti geografai: "Kaitinti atmosferą per egzaminus - ne laikas. Klaidos per egzaminą įsivėlė neatsitiktinai. Jei kas neaišku, pirmiausia turi susitarti patys profesionalai".
R.Baubinas pabrėžė, kad mokymui turėjo įtakos sovietinė mokykla, vokiški ir prancūziški vadovėliai, kur elementarūs dalykai traktuojami skirtingai.
"Visus metus galima ginčytis dėl Europos ir Azijos ribos. Geologiniu požiūriu ji vienur, politiniu ar ekonominiu - kitur", - pavyzdžius bėrė R.Baubinas.
Jis turi pastabų ir dėl klausimų apie Europos Sąjungą. "Kiekvienas turi savo nuomonę. Tautų susiliejimas vienam atrodo pliusas, o kitam - pragaištis", - sakė docentas.
