Lietuvos banko duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį indėliai šoktelėjo iki 43 milijardų litų - didžiausios sumos, kada nors laikytos Lietuvos bankų sektoriuje.
Fiziniai asmenys bankuose turi pasidėję 25 mlrd. litų, likusioji dalis priklauso privačioms įmonėms ir finansų institucijoms. Per metus indėlių ir akredityvų suma iš viso padidėjo 12,3 proc., gyventojų dalis - 6,1 proc. Fiziniai asmenys savo santaupas šiemet antrąjį ketvirtį didino lygiomis dalimis tiek litais, tiek užsienio valiuta.
Finansų analitikai tokį taupymo vajų nepaisant nedidelių indėlių palūkanų pirmiausia sieja su psichologiniais dalykais, t. y. neužtikrintu saugiu rytojumi. Toks taupymas, anot ekonomistų, turi savų pranašumų bei minusų.
„Tie, kurie turi galimybių taupyti, vartoja nenoriai, nes bijo rytdienos. Apklausos rodo, kad žmonės pagerėjimo dar nelaukia, greičiau gal net pablogėjimo. Taupyti tokiu atveju normalu, tačiau ekonomikos atsigavimo požiūriu nėra gerai, kai kapitalas akumuliuojamas, bet neišleidžiamas vartojimui. Vidaus rinka lieka silpna“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.