Skaudi čekų istorija, kai juos besislepiančius nuo lietaus užgriuvo pastatas, bet kada gali pasikartoti ir Širvintų rajone esančiame Bartkuškio dvare. Pro atviras rūmų duris ir langų angas bet kas gali užeiti į pastatą, kuriame griūva perdengimai.
Lietuvos didikų Mikalojaus Radvilos, Pliaterių valdytame dvare veikė plytinė, degtinės varykla, gamintas vynas. Sovietmečiu dvaro rūmai buvo restauruoti ir čia veikė technikumas, įkurdintos kolūkio kontoros.
Dabartinė dvaro savininkė Giedra Petraitis, buvusio kandidato į prezidentus Juozo Petraičio sutuoktinė, pasak paveldosaugininkų, ne kartą įspėta dėl neprižiūrimos nuosavybės.
Kultūros paveldo departamentas gegužę pradėjo visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą.
Daugelis jų, pasak paveldosaugininkų, neprižiūrimi: tyčia, laukiama, kol jie sugrius, kad nereikėtų restauruoti.
„Mes reikalaujam, kad tie pastatai būtų konservuoti, kad būtų užsandarintos angos, uždengti stogai – jeigu nėra galimybės normalia danga, tai bent jau plėvelėmis, tam priemonės yra. Žodžiu, kad pastatai būtų apsaugoti nuo atmosferinių poveikių, nuo galimybės į juos pakliūti ir vandalams taip pat“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Jei savininkai piktybiškai ir toliau netvarkys jiems priklausančių dvarų, paveldosaugininkai pasirengę pasinaudoti įstatymu numatyta galimybe priverstinai išpirkti statinius valstybės naudai.
Vienas pirmųjų tokių dvarų – Kalnaberžės sodyba Kėdainių rajone. Neogotikinio stiliaus rūmuose vaikystę praleido Rusijos imperijos reformatorius Piotras Stolypinas, tarpukariu dvaras priklausė rašytojui Kaziui Binkiui. Suskaičiuota, kad valstybė patyrė 400 tūkst. litų nuostolį nykstant istoriniams pastatams.
„Tačiau valdytojas, šiuo atveju bendrovė „Lukta“, neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio reikalavimų pašalinti pažeidimus. Dėl to pradėta perėmimo valstybės žinion procedūra“, – sakė Asta Naureckaitė, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė.
Lietuvos dvarų ir pilių savininkai turi savo asociaciją, tačiau joje – tik apie keturiasdešimties istorinių sodybų šeimininkai. Pasak asociacijos vadovės, neprižiūrimų dvarų savininkai į asociaciją nesikreipia. Dažniausiai tai žmonės, nusipirkę pastatus kaip nekilnojamojo turto investiciją.
Lietuvoje yra apie 600 dvarų. Pasak paveldosaugininkų, sparčiai nyksta apie dešimtadalis jų. Kai kurie – valstybinės, istorinės reikšmės ar yra retas architektūros pavyzdys.
