Pasak ministro, Gedimino kalno padėtis - rimta ir kelianti susirūpinimą: "Kad tai yra tokio masto problema, išgirdau tik atėjęs į ministro postą. Padėtis gali tapti kritiška, ir man kelia didelį didelį susirūpinimą šis klausimas".
A.Gelūno žodžiais, kalnas turi ertmių, kurios pavojingai gali įgriūti.
"Tikėčiausi Vyriausybės palaikymo ir dėmesio inicijuojant kažkokios gilesnius tyrimus", - apžiūrėjęs Gedimino kalną, trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
"Visų pirma noriu gauti duomenis ant stalo tyrimų, kurie yra jau atlikti. Sužinojau, kad ne pirmi metai tirta ir kažkas nustatyta. Buvo imtasi ir konservavimo, ir šlaito slinkimo prevencijos darbų, kurie, kiek žinau, brangiai kainavo - pusę milijono litų. Bet matomai to neužtenka", - kalbėjo jis.
Kultūros ministerijos vadovas sako norintis užkirsti kelią tolesnei kalno erozijai, o ne ieškoti juo nesirūpinančių - "kaltų" žinybų.
"Aš inicijuosiu pradžioje diskusiją tarp specialistų ir žinybų atstovų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su kalno priežiūra.
Bet jeigu išaiškėtų, kad problemos yra stambesnio masto, tai kelsiu šitą klausimą Vyriausybėje visu rimtumu, ir tikėčiausi valstybės dėmesio ir paramos, nes kai kalnas nugrius ar įgrius pusė pilies, jau bus per vėlu. Tada bus keliamas klausimas, kurį mes visi taip mėgstame kelti - kas kaltas. (...) Tai tikrai nėra mano tikslas, mano tikslas - greičiau prevencija ir profilaktika šitų dalykų", - kalbėjo jis.
Anot Kultūros ministerijos vadovo, kalno tvarkymui reikėtų skirti lėšų, kadangi tai - valstybės simbolis.
"Tai nėra kažkoks vienas iš objektų, tai yra Vilniaus centre objektas, kuris turi ne tik mokslinę, kultūrinę - jis turi valstybinę reikšmę. Kam, jei ne šitam objektui skirti dėmesį ir tas pačias lėšas, kurių atsiranda įvairioms gana įtartinoms iniciatyvoms, bet svarbiems darbams kažkaip visada pritrūksta", - kalbėjo ministras.
"Tai turėtų būti ne kažkokios smulkios izoliuotos žinybos reikalas, bet visos valstybės labai rimtas dėmesys", - sakė A.Gelūnas.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas.
Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus.
Ypač pavojinga vieta - vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Archeologas Vytautas Urbanavičius, daug metų tyręs pilių teritoriją, teigė, kad Gedimino bokštas buvo pastatytas aikštelėje, o dabar jis - kone ant šlaito krašto.
Dar viena bėda - medžiai, kurie šlaitą ne stiprina, o priešingai - pučiant stipriam vėjui išjudina.
Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų: "griūtis prie šaltinėlių turbūt buvo irgi ne savaime, o padedant".
"Čia yra labai rimta inžinerinė problema, ir turbūt reikėtų telktis ir protingus inžinierius, geologus, ypač hidrologus - todėl, kad hidrologinė situacija šitos teritorijos yra pakankamai sudėtinga, vanduo aukštai (...) Teritorija nėra labai sveika, kadangi vyko didelės statybos. (...) Prašome ministro, kad būtų padaryta suvestinė visų tyrimų, kas iki šiol buvę ir toliau apgalvotai tęsti tyrimus ir priimti atsakingus sprendimus", - kalbėjo B.Kulnytė.
