Bažnyčios pamatai su juodais akmenukais – tokie, kaip buvo prieš gaisrą. „Mes labai patenkinti – gražūs pamatukai“, – džiaugėsi seniūnas, pridurdamas, kad beveik visą medieną, iš kurios bus renčiama šventovė, jau turi: suaukojo žmonės.
„Žmonės išsipjovė savo miško ir davė, vienas iš viso panorėjo, kad iš jo rastų būtų suręstos sienos, tai 300 kubų paaukojo. Aišku, padėjo mums ir generalinis urėdas kartu su aplinkos ministru, nes anksčiau visiems padegėliams buvo galima aukoti tik 50 kubų medienos, o dabar po Labanoro degimo pakeitė, kad visiems paveldo objektams galima iki 300 kubų aukoti“, – pasakojo V. Jucys.
Pasak seniūno, medienos priruošta visai bažnyčios išorei, tad dabar reikės tik vidui.
Bažnytėlė, senosios pavyzdžiu, bus atstatoma iš 20 centimetrų storio rastų. „Paveldas neleidžia nukrypti – viskas bus kaip buvę“, – garantavo DELFI pašnekovas. Po savaitės statytojai planuoja padėti pirmą rastų vainiką ir po truputį statyti toliau.
Kol statoma bažnytėlė, žmonės meldžiasi klebonijoje įrengtoje koplyčioje. „Sekmadieniais koplytėlė ištisai pilna – tas gaisras, matyt, žmones dar labiau suartino, nors, žinoma suvažiuoja ir atostogautojų, kurių dabar pilna paežeriuose. Taip kad mūsų tas stresas ir pusės metų vargai – tolsta. Birželio 23 dieną jau turėjome leidimus atstatymui, o iki to laiko nieko čia negalėjome liesti“, – sakė V. Jucys.
Įtarė, kad buvo padegta
DELFI primena, kad gaisras Labanoro Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje kilo praėjusių metų gruodžio 21-osios naktį. Ikiteisminį tyrimą atliekanti Švenčionių policija neatmeta versijos, kad XVIII a. pastatyti maldos galėjo būti padegti.
„Žinoma, lengviausia būtų kaltę nurašyti ant netvarkingos elektros, tačiau mes tuo netikime ir norime sužinoti teisybę“, - Labanoro seniūnas V. Jusys DELFI pareiškė, kad apžiūrint degėsius buvo aptikta gaisro židinių ant bažnyčios grindų, o elektros skaitliukai, nuo kurių esą galėjo įsiplieksti ugnis, liko nesudegę.
Švenčionių rajono policijos vadovas Arvydas Sinis teigė, kad kol kas sunku įvardyti Labanoro bažnyčioje priežastį, nes kol kas negautos ekspertų išvados. „Yra tiriamos visos versijos, tarp jų - ir galimo padegimo, ji yra lygiavertė kitoms versijoms“, - prisipažino komisariato vadovas.
„Labai būtų liūdna, jeigu iš tikrųjų bažnyčia buvo padegta“, - sakė Labanoro kunigas Jurgis Kazlauskas. Jis neslėpė, kad apžiūrint degėsius buvo rasta daug gaisro židinių ant bažnyčios grindų.
„Elektros skaitliukai, nuo kurių galėjo kilti gaisras, yra visai kitoje vietoje ir jie nesudegė“, - kunigas sakė, kad kol nėra ekspertų išvadų, nenorįs eskaluoti galimos padegimo versijos.
Tačiau tyčinio padegimo versijos neatmeta ir Labanoro seniūnas V. Jusys. Pasak jo, bažnyčioje buvo pakabinta apie 30 paveikslų, tačiau po gaisro nebuvo rastas nė vienas ant paveikslo nugarėlės esantis metalinis pakabukas.
„Tai toks sutapimas, bet kai neradome nė vieno pakabuko, iš karto kilo versija, ar paveikslai nebuvo išnešti, o bažnyčia - padegta“, - seniūnas stebėjosi, kad degėsiuose pavyko rasti kai kuriuos medinius daiktus, pvz. apdegusius kryžius, o metaliniai paveikslų pakabukai nerasti.
Ankstesnė šventovė taip pat sudegė
V. Jusys taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš Kalėdų šventes prie bažnyčios buvo papuošta eglė, tačiau gaisro išvakarėse, apie 23 val., prie jos apsilankę parapijiečiai nejautė degėsių kvapo.
„Ugnis buvo pastebėta apie 1-2 val. nakties ir bažnyčia jau degė atvira liepsna, tad neįtikėtina, kad ji galėjo užsidegti nuo elektros ir niekas prieš tai nejautė svilėsių kvapo“, - seniūnas užsiminė girdėjęs miestelio žmonių kalbas, kad esą kažkas tą vakarą Labanore esą buvo pastebėjęs du įtartinus nepažįstamus vyriškius.
Pasak jo, ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai apklausė beveik visus miestelio gyventojus.
Labanoro bažnyčios atstatymui reikia apie 1,7 mln. Lt, dalį pinigų jau pavyko surinkti.
Maldos namai buvo pripažinti architektūros paminklu, juose eksponuota 17 dailės paminklų. Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše minima jau 1522 metais, todėl spėjama, kad pirmoji bažnyčia buvo pastatyta jau Vytauto Didžiojo laikais.
Senąją bažnyčią taip pat buvo sunaikinęs gaisras, ji parapijiečių lėšomis buvo atstatyta 1820 metais. 1889-1889 metais klebono Kazimiero Bandzevičiaus iniciatyva bažnyčiai pristatytas bokštas, įsigyti nauji vargonai, varpas, pastatyta varpinė, prieglauda.
