Publikacijos pasirodė Didžiosios Britanijos laikraštyje "The Guardian", JAV dienraštyje "The NewYork Times" ir Vokietijos žurnale "Der Spiegel".
Tūkstančiai failų su slapta informacija pateko svetainės "Wikileaks", kuri specializuojasi publikuoti slaptus "nutekėjusius" dokumentus ir informaciją, savininkų žinion.
Iš dokumentų, su kuriais susipažino žurnalistai, susidaro toks vaizdas: koalicijos pajėgos pralaimi karą Afganistane, kariai nužudo šimtus taikių gyventojų ir informacijos apie tai negauna visuomenė, talibų išpuolių skaičius didėja, o NATO pajėgų vadai nuogąstauja, kad Pakistanas ir Iranas palaiko nestabilumą regione.
"Wikileaks" savininkai praneša, kad gavo daugiau kaip 90 tūkst. žvalgybos tarnybų ataskaitų ir pranešimų apie tai, kaip vyksta konfliktas Afganistane. Jos buvo parengtos per pastaruosius šešerius karinės operacijos metus, per kurį žuvo daugiau kaip trys šimtai Britanijos ir daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių.
Patekusius į didžiausių žiniasklaidos priemonių redakcijas dokumentus naudojo Pentagonas ir kariniai pareigūnai pačiame Afganistane, sudarydami naujų operacijų planus ir rengdami spaudos konferencijas apie padėtį konflikto zonoje.
Šis slaptos informacijos nutekėjimas yra galbūt didžiausias JAV istorijoje.
Baracko Obamos administracija griežtai sukritikavo svetainės savininkus už sprendimą paskelbti slaptus dokumentus. Šie savo ruožtu nepraneša, kas jiems nutekino šiuos dokumentus.
Kaip rašo "The Guardian", slapti dokumentai išsamiai pasakoja apie nemažai epizodų, kuriuos kariai tikriausiai norėtų išlaikyti paslaptyje.
Be kita ko, juos kalbama apie veiksmus slaptų "juodųjų" padalinių, kurie medžioja talibų lyderius, kad "nužudytų arba sučiuptų" juos be teismo.
Taip pat dokumentai rodo, kad koalicijos pajėgos naudojo bepiločius lėktuvus, valdomus iš karinės bazės Nevadoje, kad susektų ir sunaikintų talibus.
"The New York Times" itin pabrėžia tai, kad, remiantis slaptais dokumentais, Pakistano žvalgybos tarnybos padėjo talibams, nors Pakistanas gauna iš JAV daugiau nei milijardą dolerių už pagalbą kovai su neramumais regione.
Nors žiniasklaidos publikacijos apie talibų ir Pakistano žvalgybos bendradarbiavimą grindžiamos slaptomis ataskaitomis, The Guardian" pažymi, kad jas "sudarė daugiausia jaunesnieji karininkai, remdamiesi duomenimis, gautais iš informatorių ir Afganistano pareigūnų".
"The Guardian" taip pat rašo, remdamasi atsargoje esančiu aukštu JAV kariniu pareigūnu, kad šias ataskaitas vyresnieji žvalgybos karininkai vertino kaip "gandų, paistalų ir pasenusių duomenų" mišinį ir neperdavinėjo į aukštesnį vadovybės lygį.
Oficialiame Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad sumaišties, apie kurią pasakojama paskelbtuose slaptuose dokumentuose, būta iki tol, kol buvo pradėta įgyvendinti nauja B.Obamos strategija dėl Afganistano.
"Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dokumentai parengti laikotarpiu tarp 2004 ir 2009 metų", - sakoma pareiškime.
B.Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais generolo Jameso Joneso pareiškime taip pat pažymima, kad šių dokumentų publikacija "gali sukelti grėsmę amerikiečių, JAV partnerių gyvybei" taip pat šalies nacionaliniam saugumui.
Be to, pareiškime pabrėžiama, kad "Wikileaks" nemėgino susisiekti su JAV valdžia dėl slaptų dokumentų ir kad JAV sužinojo apie būsimą publikavimą iš žurnalistų.
J.Jonesas primygtinai teigia, kad paskelbti dokumentai "neturės įtakos JAV ilgalaikiams įsipareigojimams Afganistanui ir Pakistanui".
Oficialus JAV valdžios atstovas pranešė, kad Baltieji rūmai iš anksto žinojo apie rengiamą publikaciją ir įspėjo apie ją savo partnerius Afganistane ir Pakistane.
Reaguodamas į šią publikaciją Pakistano ambasadorius Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad jo šalis visiškai bendradarbiauja su JAV kariais, ir pasmerkė slaptos informacijos apie karą Afganistane "nutekėjimą".
Kalbėdamas su žurnalistais apie dokumentų paskelbimą Vašingtono atstovas, kurio pavardė nenurodoma, pabrėžė, kad "Wikileaks" yra ne objektyvus informacijos šaltinis, o veikiau organizacija, stojanti prieš JAV politiką Afganistane".
Spėjama, kad dokumentus perdavė "Wikileaks" karinis analitikas, anksčiau buvęs areštuotas Irake ir apkaltintas slaptos informacijos "nutekinimu".
Galbūt tai tas pats žmogus, kuris anksčiau perdavė "Wikileaks" vaizdo medžiagą, kur JAV karinis sraigtasparnis atlieka antskrydį prieš taikius gyventojus.
Aiškindamas savo sprendimą paskelbti medžiagą, pagrįstą slaptais dokumentais, laikraštis " New York Times" rašo, jog jie "rodo, su kokias sunkumais susiduria JAV ir jų sąjungininkai", nes to nematyti iš jokių kitų dokumentų.
"The New York Times" pabrėžia, kad visi trys leidiniai, gavę dokumentus prieš kelias savaites, nusprendė neskelbti duomenų, kurie galėtų pakenkti JAV nacionaliniam saugumui arba sukelti pavojų karių operacijoms.
Be kita ko, laikraščiai nusprendė neskelbti pavardžių, minimų ataskaitose.
"The New York Times" savo ruožtu pažymi, kad "valdžios atstovai neabejoja informacijos, patekusios į žurnalistų rankas, autentiškumu".
"Wikileaks" įkūrėjas gina slaptų dokumentų viešinimą
"Wikileaks" įkūrėjas sako, jog pikta reakcija, kurios sulaukta paskelbus dešimtis tūkstančių JAV karinių dokumentų apie karą Afganistane, rodo, jog demaskuojančią medžiagą viešinantis portalas sėkmingai vykdo savo misiją.
Buvęs programišius ir kompiuterių programuotojas 39-erių metų australas Julianas Assange'as laikraščiui "The Guardian" sakė: "Žurnalistika yra gera, bet savo esme ji kontroversiška".
"Geros žurnalistikos vaidmuo yra kovoti su dideliais piktnaudžiavimais, o kai kovojama su dideliais piktnaudžiavimais, visuomet sulaukiama atsakomosios reakcijos", - sakė jis.
"Taigi, matome tą kontroversiją ir manome, jog geras dalykas visame tame dalyvauti", - pridūrė J.Assange'as.
Portalas, kuris apibūdina save kaip "pirmąją visuomenės žvalgybos agentūrą", buvo įkurtas 2006 metų gruodį ir pakvietė visus, turinčius kokios nors demaskuojančios informacijos, anonimiškai viešinti ją tinklalapyje.
Tarptautinę šlovę "Wikileaks" pelnė 2009 metais, kai paskelbė tarptautinės kompanijos "Trafigura" vidaus dokumentus, kurie atskleidė, kad ji Dramblio Kaulo Krante atsikratė nuodingų atliekų.
Iki Afganistano dosjė paviešinimo bene daugiausiai atgarsio portalas "Wikileaks" sulaukė, kai balandį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota JAV sraigtasparnio "Apache" ataka Bagdade 2007 metais. Tuomet žuvo daugiau nei dešimt civilių žmoni, tarp jų du "Reuters" darbuotojai.
Anksčiau šį mėnesį JAV karys, pirmos klasės eilinis Bradley E. Manningas buvo apkaltintas neteisėtu elgesiu dėl medžiagos paviešinimo.
"Wikileaks", be kita ko, paskelbė dokumento, apibrėžiančio JAV kariškių veiklos procedūras sulaikymo centre Gvantanamo įlankoje, kopiją, taip pat Rytų Anglijos universiteto klimatologų grupės elektroninio pašto laiškus, kurie leidžia manyti, kad mokslininkai galėjo iškraipyti tam tikrus duomenis apie klimato kaitą.
J.Assange'as sako, kad portalo serveriai yra tose šalyse, kurių įstatymai padeda saugoti jame skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, Švedijoje, taip pat Belgijoje.
Pasak JAV dienraščio "The New York Times", portale visą darbo dieną dirba maždaug šeši savanoriai, negaunantys jokio atlygio. Be to, "Wikileaks" turi galimybę kreiptis į 800-1 000 žmonių, galinčių suteikti pagalbą tokiais klausimais kaip šifravimas, programavimas ir naujienų pranešimų rengimas.
Australijos pareigūnai šių metų gegužę buvo trumpam konfiskavę J.Assange'o pasą. Birželį jis sakė, jog advokatai patarė jam nevykti į Jungtines Valstijas.
JAV vyriausybė ne kartą griežtai kritikavo šio portalo veiklą, teigdama, kad jame viešinama informacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei žmonėms ir neretai yra tendencinga bei sudaranti iškreiptą vaizdą.
Tuo tarpu J.Assange'as įsitikinęs, jog tokios informacijos skelbimas naudingas visuomenei.
Jis dienraščiui "The New York Times" sakė, kad "Wikileaks" viešina dokumentus tik tuomet, kai juose pakeičia pavardes tų asmenų, kurių saugumui gali kilti pavojus.
"Parodomi ne tik žiaurūs incidentai, bet visas karo purvas, pradedant vieno vaiko mirtimi ir baigiant didelio masto operacijomis, kurios nusineša šimtus gyvybių", - sakė J.Assange'as interviu "The New York Times", kurį davė Londone.
