Patys sau – didžiausia grėsmė
Pirmasis užsikrėtimo erkiniu encefalitu atvejis šiemet buvo užregistruotas jau balandžio mėnesį, o pernai – tik birželį.
Šių ligų kreivė augo ir pernai. 2008 m. erkiniu encefalitu sirgo 220, o Laimo liga – 1 151 žmogus. 2009 m. jau buvo užregistruoti
3 600 Laimo ligos ir 605 erkinio encefalito atvejai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės tokia grėsminga statistika jau nestebina: Lietuvoje erkėms tarpti yra palankios ne tik klimato, bet ir pačių žmonių sukurtos sąlygos.
„Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų gyvenamoji aplinka, paupiai, miestų parkai. Jie virsta šiukšlynais, kuriuose karaliauja pelės ir žiurkės – pagrindinė erkių palaikymo armija.
Šie graužikai ir yra infekcijos šaltinis, nuo kurio užsikrečia erkės, o paskui – ir žmonės. Kuo labiau teršiame, tuo daugėja užkrečiamas ligas platinančių graužikų. Gyvendami taip apsileidę, nešienaudami žolės, mėtydami šiukšles, kur pakliuvo, patys sau esame didžiausia grėsmė“, – sakė sveikatos specialistė.
Skiepijasi vangiai
Norint išvengti erkinio encefalito būtina pasiskiepyti. Praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios skiepų dozės, sušvirkščiama antroji. Tai užtikrina 80 proc. apsaugą nuo erkinio encefalito. Trečia vakcinos dozė švirkščiama po metų. Pirmoji revakcinacija reikalinga po 3 metų, vėliau kas 5 metus sušvirkščiama viena apsauginį imunitetą stiprinanti vakcinos dozė.
Tačiau žmonės vis dar skiepijasi vangiai. Ir, anot medikės, ne tik dėl to, kad skiepai – gana brangūs, bet ir dėl to, jog vis dar baiminamasi šalutinio poveikio.
„Vakcina nuo encefalito yra tikrai efektyvi ir nesukelia jokio šalutinio poveikio, todėl vienareikšmiškai rekomenduojame skiepytis“, – patarė B.Zdanevičienė.
Beje, įsisiurbus erkinio encefalito virusu užsikrėtusiai erkei, suserga tik vienas trečdalis žmonių, mat stiprų imunitetą turinčių žmonių organizme esantys antikūniai tiesiog sunaikina virusą. O kiti užsikrėtę šia liga gali persirgti lengvai kaip paprastu gripu arba nukentėti labai smarkiai.
Jei virusas pasiekia galvos smegenis, prasideda smegenų, jų dangalų ar periferinių nervų uždegimas. Žmogui sutrinka koordinacija, jis negali vaikščioti, svaigsta galva, vargina silpnumas, gali pabrinkti smegenys, pritemti sąmonė, atsirasti paralyžius.
Kas trečią persirgusįjį erkiniu encefalitu visą likusį gyvenimą vargina silpnumas, atminties, miego, koordinacijos sutrikimai, pasikeičia žmogaus gyvenimo kokybė – jis negali gyventi įprasto gyvenimo, normaliai mokytis ir dirbti.
Vakcinos dar nėra
Laimo liga pažeidžia odą, nervų sistemą, judamąjį aparatą, širdį. Labai svarbu laiku kreiptis į medikus. Skiriamos 3 ligos stadijos.
Pirmoje stadijoje maždaug 50–80 proc. visų ligonių apie erkės įkandimo vietą atsiranda didesnis nei 6–8 cm apskritos ar ovalios formos paraudimas. Jo centrinė dalis šviesesnė, o kraštai tamsesni, plečiasi.
Žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, karščiavimą, kartais gali krėsti šaltis, skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis. Antroje stadijoje būdingi odos, nervų sistemos ir judamojo aparato pažeidimo simptomai, kurie išryškėja praėjus 2–9 mėnesiams nuo užsikrėtimo.
Kai kuriems ligoniams ant įvairių kūno vietų atsiranda žiedo formos paraudusių dėmelių. Trečioje stadijoje vyksta sunkesni ir gilesni sąnarių, nervų sistemos, širdies patologiniai pokyčiai.
Vakcina nuo Laimo ligos kol kas dar nesukurta.
B.Zdanevičienė patarė vartoti tik pasterizuotą ožkų ar karvių pieną, o vykstant į gamtą užsirišti skarelę ar užsidėti kepurę, rengtis šviesiais drabužiais su ilgomis užsegamomis rankovėmis, mautis ilgas kelnes, avėti aulinukus. Apsisaugoti nuo erkių padeda ir repelentai, o grįžus iš miško reikėtų apžiūrėti kūną, gamtoje vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėkaitoje.
