Duodama parodymus komisijai, tiriančiai Irako karo pradžios aplinkybes, ji antradienį sakė, jog jos "nenustebino" tai, kad Didžiosios Britanijos piliečiai dalyvavo organizuojant sprogimus Londone 2005 metų liepos 7 dieną.
Ji taip pat pareiškė, jog, jos nuomone, žvalgybos duomenys dėl Irako grėsmės nebuvo "pakankamai įtikinami", kad būtų galima parteisinti įsiveržimą.
Baronienė pažymėjo, jog ji sakė Britanijos vadovybės atstovams dar prieš metus iki karo, kad grėsmė, kurią kėlė Irakas, yra "labai ribota". Jos nuomone, šis vertinimas "buvo teisingas požiūris".
Ji pavadino žvalgybos duomenis apie masinio naikinimo ginklo buvimą Irake "fragmentiškais".
Chilcoto (Čilkoto) komisija toliau klauso liudijimų, kaip buvo priimami sprendimai, privedę prie įsiveržimo į Iraką ir turėję įtakos tolesnei karinės kampanijos raidai.
Baronienė L. Manningham-Buller - Britanijos kontržvalgybos vadovė 2002-2007 metais - pareiškė, kad "al Qaeda" ir kitų panašių grupuočių teroro aktų grėsmė Britanijai taip pat "egzistavo prieš" įsiveržimą į Iraką ir rugsėjo 11-osios įvykius Jungtinėse Valstijose.
Tačiau, pasak jos, Britanijos dalyvavimas veiksmuose Irake 2003 metų kovą "be abejonės, padidino" teroro aktų grėsmę.
"Mūsų dalyvavimas Irako kampanijoje kad ir su gerais ketinimais radikalizavo visą kartą jaunuolių, taip pat ir Britanijos piliečių, kurie suprato mūsų veiksmus Irake - vykstant karui Afganistane - kaip puolimą prieš islamą", - sakė buvusi specialiosios tarnybos vadovė.
Praėjus metams po įsiveržimo, sakė ji, MI-5 "užvertė" pranešimai apie teroro aktų grėsmę Jungtinei Karalystei.
Buvusi MI-5 vadovė taip pat papasakojo, jog ji pasidalijo savo nuogąstavimais, kad po įsiveržimo į Iraką Britanija bus labiau pažeidžiama, su tuomečiu vidaus reikalų sekretoriumi Davidu Blunkettu (Deividu Blanketu). Bet ji negalėjo "prisiminti" šio klausimo svarstymo su ministru pirmininku Tony Blairu.
MI-5 "nenumatė to laipsnio, kuriuo Britanijos piliečiai bus įtraukti į teroro aktus po 2004 metų", prisipažino ji.
"Įsiveržimas į Iraką davė naują impulsą žmonėms, parengtiems dalyvauti teroristinėje veikloje, - sakė ji. - Jeigu jums reikia įrodymų, aš galiu juos pateikti".
L.Manningham-Buller prieš karą įėjo į vyriausybės Jungtinio specialiųjų tarnybų komitetą, kuris 2002 metų rugsėjyje parengė skandalingą dosjė dėl to, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklą. Dosjė sakoma, kad Irako armija gali panaudoti ginklą per 45 minutes, jeigu bus duotas toks įsakymas.
Paklausta apie dosjė buvusi MI-5 vadovė sakė, jog nebuvo su juo tiesiogiai susijusi, bet, pasak jos, šiuo metu darosi akivaizdu, kad tada tie, kurie priėmė sprendimus, "pernelyg pasikliovė" tam tikrais žvalgybos duomenimis.
Ji taip pat pranešė, kad "mes buvome paprašyti pridėti kažkokią nedidelę žvalgybos informaciją į dosjė, bet atsisakėme tai padaryti, nemanydami, kad ji patikima".
Buvusi MI-5 vadovė sakė, jog likus savaitei iki Irako karo ji pranešė Vidaus reikalų departamentui, kad Irako grėsmė Britanijai "buvo ribota ir kontroliuojama".
Neseniai išslaptintame pranešime, kurį paskelbė Chilcoto komisija, baronienė sako, jog 2002 metų kovą ji sakė vidaus reikalų departamento atstovui, kad nėra įrodymų, jog Irakas susijęs su 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykiais Jungtinėse Valstijose.
Be to, ji pareiškė, jog negali būti atmesta galimybė, kad Irakas panaudos teroristų aktus savo teritorijai ginti nuo įsiveržimo.
Tačiau specialiosios tarnybos vadovė pabrėžė, jog Irako agentai neturėjo "didelių galimybių" vykdyti išpuolius Jungtinės Karalystės teritorijoje.
