Nemokamai gimdyti ryžtasi tik vienetai
2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių. Tai 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m. Tuo tarpu daugiau nei 10 tūkst. kūdikių negimė – moterys nėštumą nutraukė. Abortas, jei jis negresia moters ar vaisiaus gyvybei, oficialiai kainuoja nuo 135 iki 211 litų, gimdymas mūsų šalyje nieko nekainuoja. Tik ar dažna moteris ryžtasi gimdyti „aklai“?
Bet kuriame internetiniame forume, kuriame diskutuoja mamos, galima rasti tikslias kainas, kiek reikia mokėti už gimdymą gydytojui, akušerei, anesteziologui. Žinoma, niekas gydymo įstaigose šių sumų neprašo, bet tokia jau ta nerašyta tvarka, kurią pacientai ir medikai sukūrė per keletą dešimtmečių. Viena kita forumo dalyvė bando papūsti prieš vėją: esą kodėl reikia mokėti gydytojui už tai, ką jis privalo daryti? Tačiau kita atrėžia: žinoma, atsidėkoti galima ir kukliau, tačiau iš anksto pinigėlius sumokėti saugiau.
„Būdama nėščia 11 savaičių atvykau į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu – vėlų šeštadienio vakarą prasidėjo pilvo skausmai. Mokesčius moku kas mėnesį, vyras – taip pat, tačiau manęs net neapžiūrėjo – paprašė sumokėti į kasą 100,70 Lt. Esą šie veriantys skausmai nepriskiriami būtinajai pagalbai. Taip ir išvažiavau nepažiūrėta“, - tokią nemokamos medicinos iliustraciją pateikė viena internautė.
Taigi paprastas gimdymas, anot forumų dalyvių, kainuoja nuo 800, bet geriau nepagailėti 1000 litų, Cezario pjūvis – 1000-2000 litų, dar būtų gražu 200-400 litų įteikti akušerei ir 100-200 litų – anesteziologui. Paprastai moterys gydytojus pasirenka ir su jais susitaria dėl gimdymo iš anksto.
Jei atvykusi į ligoninę gimdyti moteris nėra iš anksto susitarusi su konkrečiu gydytoju, bet nori pasirinkti kitą nei tas, kuris jai priskirtas, oficialiai tai jau vadinama papildoma individualia priežiūra ir kainuoja 695 litus. Tai oficialus įkainis.
Abortų kasmet mažėja
Už abortą, skirtingai nuo gimdymo, visada susimokama oficialiai. Nėštumo nutraukimas taikant vietinę nejautrą įvertintas 135 litais, su bendra nejautra – 211 litų. Privačiose įstaigose kainos nuo 3 iki 5 kartų didesnės.
Abortas atliekamas nemokamai tik tuo atveju, jei jis kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei arba diagnozuotas nesuderinamas su gyvybe vaisiaus apsigimimas. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu.
Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių. Didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Prie pavojingų moteriai ir vaisiui ligų priskiriami augliai, AIDS, šizofreninės psichozės bei kitos psichikos ligos, cukrinis diabetas bei kitos sunkios endokrininės sistemos ligų formos, išsėtinė sklerozė, kai kurios akių ligos, sunki širdies yda, kraujotakos sistemos ligos, bronchinė astma, dalis virškinimo sistemos ligų.
2008 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje registruoti 14 212 abortai, iš jų 8875 – moters sprendimu, 156 – dėl medicininių priežasčių, 3403 – persileidimai, 623 – negimdiniai nėštumai. 100 gyvų kūdikių teko 28,9 aborto. Palyginimui, 2007 m. registruota 14 976 abortai, 2000 m. – 23 683.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, statistiniai duomenys rodo, kad nėštumo nutraukimų moters prašymu ir toliau mažėja. Nėštumų nutraukimų skaičius dėl medicininių indikacijų išlieka pastovus. Pašnekovė pastebi, kad kasmet yra atvejų, kai moteris ryžtasi gimdyti ir neįgalų vaiką, nors jai patariama nėštumą nutraukti. Šioms moterims dėl jų tikėjimo abortas nepriimtinas.
Gimdoma ne dėl motinystės instinkto
Anot ginekologės Reginos Giliasevičienės, ekonominė krizė tikai neturėjo įtakos abortų skaičiui. Gydytoja su norinčiomis nėštumą nutraukti moterimis susiduria vis rečiau. Paprastai tai labai jaunos merginos, kurios dar negali prisiimti tokios atsakomybės arba nepasitiki partneriu, tačiau finansinės problemos, kaip priežastis, neįvardijama. „Manau, kad tai kontracepcijos populiarėjimo pasekmė. Aš pati kontracepcijos srityje dirbu daug metų, nes jaučiu pareigą padėti žmonėms planuoti nėštumą“, - teigė pašnekovė.
Tačiau krizė paskatino kitą tendenciją. „Moterys net per jėgą nori gimdyti ir dėl to neramu, nes nežinia, ar jos blaiviai suvokia, kad vaiku teks rūpintis ne vienerius ir ne dvejus metus. Manau, kad viskas per daug „perspausta“, todėl vis dažniau ateina moterys, guodžiasi, kad per šį mėnesį planavo pastoti, bet joms nepavyko, ir prašo padėti kuo greičiau tai padaryti. Turiu joms aiškinti, kad nevaisingumo problema diagnozuojama tik tuomet, kai žmogus negali pastoti ne mėnesį, o metus. Tuomet jos tikina, kad pastoti joms reikia dabar, nes galinčios netekti darbo“, - pasakojo ginekologė.
Dar viena kategorija moterų, besibaigiant vaiko priežiūros atostogoms, taip pat karštligiškai planuoja antrą vaiką – kad nesikeistų išmokos.
„Vaikas nebėra meilės vaisius ir tai liūdina. Kai kurie kolegos dalyvauja tame procese ir padeda šioms moterims, tačiau aš manau, kad kūdikis turi gimti, jei įmanoma, natūraliai, iš gamtos. Pagaliau vis tiek ateis tokia diena, kai išmokos bus sumažintos ar sutrumpintos atostogos, ir baisu, kad dėl šios priežasties vėliau vėl nepadidėtų abortų“, - baiminosi pašnekovė.
