Armėnija jau paruošė visus reikalingus dokumentus ir įvykdė reikalavimus dėl šalies narystės Europos Taryboje (ET) ir dabar laukia galutinio sprendimo. Lietuva remia Armėnijos narystę ET.
Bendrame Lietuvos ir Armėnijos UR ministru Algirdo Saudargo ir V. Oskaniano pareiškime išdėstytas siekis plėtoti dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, skatinti aktyvesnius kultūrinius bei prekybos ryšius.
Susitikime Lietuvos ir Armėnijos ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl padėties Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose, apie taikos užtikrinimą Kaukaze.
Spaudos konferencijoje A. Saudargas teigė, jog Lietuva remia taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimo būdą, panaudojant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) mechanizmus.
Daugiausia armėnų gyvenamas anklavas, įsiterpęs į Azerbaidžaną, nepriklausomybę paskelbė 1988 metais. Per šešerius metus trukusį karą Armėnijos pajėgos išstūmė Azerbaidžano karius ir civilius iš šio anklavo.
Karas, nusinešęs apie 35 tūkst. žmonių gyvybių ir privertęs palikti namus apie 1 milijoną žmonių, baigėsi 1994 metas sudarytomis paliaubomis. Anklavą dabar kontroliuoja vietos armėnai, palaikantys aktyvius santykius su Armėnija.
Pastaroji siekia taikos susitarimo su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Vilniuje V. Oskanianas viešėjo dvi dienas. Čia jis pasirašė Lietuvos ir Armėnijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį bei abiejų šalių URM bendradarbiavimo protokolą.
