Būtinumą įvesti karo padėtį W.Jaruzelskis, kuris taip buvo tuometinės Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) CK pirmasis sekretorius ir vyriausiasis kariuomenės vadas, motyvavo pavojumi, kad valdžią gali užgrobti "Solidarumas", ir noru užkirsti kelią įvesti į šalį Varšuvos sutarties kariuomenę.
Jo nurodymu buvo internuota apie 10 tūkst. žmonių, tarp jų pagrindinės šalies opozicinės jėgos - "Solidarumo" lyderis Lechas Walesa (Lechas Valensa), taip pat uždrausta kai kurių visuomeninių organizacijų veikla, apribotos pilietinės teisės, įvesta komendanto valanda.
Atsakydamos į šias represijas, Vakarų valstybės ėmėsi ekonominių sankcijų prieš komunistinę Lenkiją.
Karo padėtį valdžia atšaukė 1983 metų liepos 22 dieną, o po šešerių metų - 1989-ųjų balandį vėl legalizavo "Solidarumą". Tų pačių metų birželį Seimo ir Senato rinkimus laimėjo "Solidarumo" remti kandidatai, o netrukus buvo paleista ir LJDP.