aA
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį Briuselyje pradėjo lemiamą susitikimą, kurio tikslas - susitarti dėl pirmosios kitais metais gerokai padidėsiančio bloko konstitucijos. Po beveik dvejus metus trukusių ginčų dėl konstitucijos projekto, labiausiai nesutariama dėl vieno svarbaus klausimo - šalių balsavimo teisių Sąjungoje, kurioje priėmus dešimt naujų narių bus 450 mln. gyventojų.
Europos Sąjunga, ES
Europos Sąjunga, ES
Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) penktadienį sakė, kad kovos dėl balsavimo teisių gali sutrukdyti susitarti per šį viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriam jis pirmininkauja.

"Prastas kompromisas dėl sudarkytos konstitucijos pasmerktų Europą bejėgiškumui ir neveiksmingumui, iš kurio ji galėtų išsikapstyti tik per krizę", - sakė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as (Valeri Žiskaras d'Estenas), kuris pirmininkavo forumui, per vargus parengusiam ES konstitucijos projektą. "Europos vienybės perspektyvoms ilgam laikui iškiltų pavojus", - rašė jis laiške britų dienraščiui "Financial Times".

Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) penktadienį sakė, kad kovos dėl balsavimo teisių gali sutrukdyti susitarti per šį viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriam jis pirmininkauja.

"Balsavimo sistema yra kliūtis, galinti blokuoti visą susitarimą. Gaila", - žurnalistams sakė S.Berlusconi, pasveikinęs susitikime dalyvaujančius 25 dabartinių ir būsimų ES narių lyderius.

Jis sakė, kad ES šalys padarė didelę pažangą dėl besiplečiančio bloko chartijos, tačiau darbą gali prireikti pratęsti kitais metais, nes Vokietija ir Prancūzija, kurios nori, kad balsavimo teisės atspindėtų gyventojų skaičių, niekaip negali susitarti su Ispanija ir Lenkija, kurios gina dabartines neproporcingai dideles savo teises.

Tuo tarpu Ispanijos dienraštis "El Mundo" rašo, kad premjeras Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Asnaras) svarsto kompromisinio susitarimo galimybę. Cituodamas aukšto rango šaltinius vyriausybėje laikraštis nurodo, kad J.M.Aznaras gali sutikti su balsavimo taisyklių pakeitimais, pagal kuriuos sprendimui priimti reikalinga atstovaujama ES gyventojų proporcija būtų padidinta nuo 60 proc. iki 66 procentų.

Pagrindinė kliūtis, kaip tikimasi, bus Ispanijos ir Lenkijos nenoras atsisakyti savo balsavimo teisių, kurias užsitikrino per 2000 metų viršūnių susitikimą Nicoje.

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) penktadienį sakė, kad jo šalis vengs naudotis savo veto teise per viršūnių susitikimą, bet ragins skirti laiko, per kurį dar būtų galima pagalvoti dėl svarbaus balsavimo teisių klausimo.

"Jei reiktų spėti, pasakyčiau, kad šis klausimas turės būti išspręstas(laikotarpiu) nuo dabar iki 2005 metų", - pridūrė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.