Pasak Kauno rajono laikraščio "Naujos tėviškės žinios" redaktorės Nijolės Grinevičiūtės, prezidentas išdėstė savo jau anksčiau skelbtas nuostatas Seimo atžvilgiu, neigė bet kokią asmeninę kaltę dėl skandalo, pakartojo, esą jam net siūlyta pinigų už atsistatydinimą. Anot R.Pakso, pinigų jam buvę pasiūlyta daug ir subtiliai, tačiau neįvardijo, kas siūlė.
Pasak N.Grinevičiūtės, prezidentas vėl žadėjo įvardyti asmenis, kurie esą kursto Prezidentūros skandalą, bet "kada jis tuos asmenis įvardins, mums nepasakė".
Šias žurnalistės pastabas girdėjęs prezidento patarėjas ryšiams su visuomene Sigutis Jačėnas replikavo, kad "labiausiai tiesumu ir atvirumu abejoja tie, kurie patys tokie nėra".
"Kuom pats kvepi, tuom kitą tepi, taip?", - retoriškai klausė buvęs šou verslo atstovas S.Jačėnas. Prezidentūros atstovai nuo pat prezidento susitikimo su regionine žiniasklaida anonso painiojosi ir kėlė sumaištį tarp žurnalistų.
Pirmadienį išplatintame kvietime regionų spaudos atstovams buvo rašoma, kad prezidentas juos kviečia į "išskirtinę spaudos konferenciją".
Susitikimo išvakarėse Prezidentūroje dirbantiems žurnalistams buvo paaiškinta, kad tie iš jų, kurie turi nuolatines akreditacijas šioje įstaigoje, į spaudos konferenciją bus įleisti, tačiau ketvirtadienį ryte Prezidentūros pozicija vėl pasikeitė. "Išskirtinė spaudos konferencija" buvo pervadinta į "susitikimą", ir nuolatines akreditacijas turintys nacionalinės žiniasklaidos atstovai liko už durų. R.Paksas daugiau nei valandą bendravo su maždaug 40-čia regioninės žiniasklaidos atstovų.
Šis Prezidentūros surengtas R.Pakso susitikimas su regioninės žiniasklaidos atstovais buvo trečiasis nuo R.Pakso kadencijos pradžios vasarį. Ankstesni tokio ažiotažo nekėlė, bet iš jų nebuvo varomi Prezidentūros akreditacijas turintys žurnalistai, atstovaujantys nacionalinei žiniasklaidai.
Reguodama į tokią "selekciją", Lietuvos žurnalistų sąjunga pareiškė, kad Prezidentūros institucija "diskriminuoja nacionalinės žiniasklaidos darbuotojus".
"Lietuvos įstatymai neleidžia persekioti spaudos už valdžios kritiką ir varžyti jos laisvę, diskriminuojant žiniasklaidos priemones pagal jų teritorinį pasiskirstymą", - teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus atsiųstame pranešime spaudai.
Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymas nenumato tokios galimybės, o kai kuriais atvejais netgi draudžia naudotis tokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pagal įstatymą kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą ir Lietuvoj draudžiama persekioti už kritiką.
Pasak Žurnalistų sąjungos pranešimo spaudai, įstatymo nuostatos leidžia tvirtinti, kad visi Prezidentūroje akredituoti žurnalistai turėtų turėti teisę dalyvauti renginiuose, taip pat ir susitikime su regioninės spaudos atstovais.
Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos, įstatymas numato, jog viešosios informacijos rengėjas ar platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenografomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais.
