Kioto protokolas, taip pavadintas pagal Japonijos miestą, kuriame 1997 metais buvo pasirašytas, įpareigoja pramonines valstybes taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 2008-2012 metais sumažinti vidutiniškai 5 procentais.
Manoma, kad dėl dujų, tokių, kaip anglies dvideginis ir metanas, visame pasaulyje kyla vidutinė oro temperatūra ir keičiasi regionų klimatas.
Kad Kioto paktas taptų įpareigojančiu, jį turi ratifikuoti 55 valstybės, kurių tarša anglies dvideginiu sudaro 55 proc. viso pasaulio taršos.
Kioto protokolas negali įsigalėti, kol jam nepritars Rusija, nes JAV, išmetančios daugiausia nuodingų medžiagų (36 proc.), atsisakė prisijungti prie sutarties 2001 metais pareikšdamos, kad tai prieštarauja šalies ekonomikos interesams.
Pabūgusi, kad ratifikavus Kioto sutartį šalies ekonomikos raida gali būti sustabdyta artimiausiems dešimtmečiams, Rusija pareiškė svarstysianti protokolo ratifikavimo klausimą tik tuomet, jei į jo priedus bus įtraukti pakeitimai, kuriais ji suinteresuota. Konkrečiai, jei į sąrašą šalių, kurios privalo sumažinti dujų išmetimą, bus įrašytos JAV, Kinija, Argentina, Brazilija, Pietų Korėja, Singapūras ir kitos, arba jei iš šito sąrašo bus išbraukta Rusija.
Kartu su K.Annanu viltį, kad Rusija, JAV ir Australija pasirašys Kioto sutartį, konferencijoje raštiškai išreiškė ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis).
Motyvuodamas tuo, jog įtemptai dirba Europos Sąjungos pirmininko poste ir negali dalyvauti konferencijoje, S.Berlusconi išreiškė viltį, kad šiame susitikime "padarytos išvados bus naudinga parama Kioto sutarčiai ir privers Rusiją, Jungtines Valstijas ir Australiją ją ratifikuoti".
Antradienį JT kasmetinės konferencijos dalyviai suderino klausimus dėl miškų sodinimo besivystančiose šalyse, kurie bent iš dalies sugertų žalingas dujas.
