aA
Vilniaus apygardos prokuratūra siūlo griežtai bausti buvusius sostinės žemėtvarkininkus ir jų bendrininką, kurie 2000-2001 metais pasipelnė iš neteisėtai skiriamų žemės sklypų. Buvusią sostinės Žemėtvarkos skyriaus darbuotoją Aušrą Žliobaitę siūloma bausti 4 metų laisvės atėmimu, dar dvejiems metams atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Aušra Žliobaitė
Aušra Žliobaitė
© ELTA
Į bausmės laiką būtų įskaityti keturi su puse mėnesio, kuriuos A. Žliobaitė jau praleido už grotų ikiteisminio tyrimo pradžioje - nuo 2001 metų lapkričio 15-osios iki 2002 metų balandžio 2 dienos.

Buvusiam Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vadovui Stanislovui Žvirbliui siūloma skirti 4 metų ir 4 mėnesių nelaisvės bausmę, o buvusiam Trakų rajono ekonominės policijos pareigūnui Robertui Volosevičiui - 150 MGL (18 tūkst. 750 Lt) baudą.

Be to, iš visų kaltinamųjų bendrai siūloma išieškoti 52 tūkst. Lt nusikalstamu būdu gauto turto. Likimą daugiau kaip dviejų dešimčių žemės sklypų, neteisėtai paskirtų prestižinėse sostinės vietose ir Vilniaus apylinkėse, prokuratūra siūlo spręsti civiline tvarka.

Apibūdindamas kaltinamųjų asmenybes, prokuroras akcentavo, kad R. Volosevičius vienintelis pripažino kaltę, savo noru davė parodymus ir iš dalies atlygino žalą valstybei. Tuo tarpu A. Žliobaitė bei S. Žvirblis kaltę neigė, nors ji įrodyta R. Volosevičiaus parodymais ir kita bylos medžiaga.

Prokuroro teigimu, A. Žliobaitė, ruošdama nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypus sprendimų projektus, sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką ir klaidindavo savo viršininkus, kurie, remdamiesi šiais projektais, priimdavo neteisėtus sprendimus. Buvo klastojamos archyvų pažymos, teismų sprendimai, įvairūs nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Už tokius veiksmus A. Žliobaitė gaudavo neteisėtą atlygį.

Prokuroro vertinimu, savo veiksmais A. Žliobaitė ne tik padarė turtinę žalą valstybei, bet ir diskreditavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos instituciją. Tikrai žinodama, kad rengiami dokumentai netikri, ji spausdindavo apskrities viršininko įsakymų projektus, kuriuos A. Žliobaitės suklaidintas viršininkas vėliau pasirašydavo kaip tikrus.

Baudžiamoji byla A. Žliobaitei ir kitiems įtariamiesiems iškelta 2001 metų spalio pradžioje, kai pasitvirtino operatyvinė informacija apie žemėtvarkos specialistų ryšius su sostinėje veikiančia "Dambrauskinių" nusikalstama grupuote. Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad žemėtvarkininkai už tam tikrą mokestį teikdavo gaujai informaciją apie nuosavybės teisių į žemę, miškus bei vandens telkinius atkūrimą.

Per kratas A. Žliobaitės namuose rasta daugybė dokumentų, kuriais sklypų prašantys vilniečiai įrodinėjo teisę į senelių turėtą žemę Vilniuje. Daugiau kaip pusę metų šie dokumentai nepateko į nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Teisėtiems prašytojams buvo atsakinėjama, kad sklypai prie Nemenčinės plento dar nesuprojektuoti, nors "Dambrauskinių" gaujos nariams keturi sklypai tame pačiame rajone buvo paskirti per vieną dieną.

Aptikus pažeidimų sklypų skirstyme, 2002 metų balandžio 9 dieną Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis iš pareigų atleido miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėją Albiną Varanauskienę.

Žemėtvarkininkė iš pareigų buvo atleista atlikus skyriaus veiklos auditą. Paaiškėjo, kad 2001 metais buvo priimta 40 įstatymus pažeidžiančių sprendimų, pagal kuriuos vilniečiai žemės sklypus individualiai statybai sostinės prestižinėse vietose gavo neteisėtai.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.