Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad parengtinis tardymas P. Marcinkos byloje vyko nesilaikant principinių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Parengtinis tardymas buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo tiriamos visos reikšmingos aplinkybės, buvo tiriama tik viena P. Marcinką kaltinanti versija.
Teismas konstatavo, kad tiriant P. Marcinkos bylą, nebuvo laikomasi Prokuratūros įstatymo reikalavimo apie tardytojų veiklos kontroliavimą.
P. Marcinka buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kad žmonės buvo organizuojami prieš jį melagingai liudyti, tačiau pareigūnai pareiškimo netikrino.
Teismas nustatė, kad 1998 metų birželį generaliniam prokurorui Kaziui Pėdnyčiai nusprendus atlikti naują tyrimą, vėliau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras Zigmas Daukintis du kartus be pateisinamos priežasties bylą nutraukė.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė atkreipti Generalinio prokuroro dėmesį į BPK pažeidimus, klaidas ir trūkumus, tiriant P. Marcinkos bylą. Apie pritaikytas priemones per mėnesį Generalinė prokuratūra buvo įpareigota pranešti teismui.
Generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Vytautas Barkauskas BNS sakė, kad trečiadienį Vilniaus apygardos teismui buvo pranešta, kad praėjo senaties terminas skirti nuobaudas P. Marcinkos bylą tyrusiems prokurorams.
Bylą iškėlusi tuometinė Trakų rajono apylinkės prokuratūros tardytoja Jolita Okuškienė ir Vilniaus miesto apylinkės prokuroras Z. Daukintis buvo iškviesti į Generalinę prokuratūrą. Pareigūnams buvo nurodyta į jų darbo trūkumus.
Vilniaus ir Trakų apylinkių prokuratūrų vadovams nurodyta, kad panašūs atvejai nepasikartotų.
Buvęs Vievio sanatorinės mokyklos direktorius 1994 metais buvo apkaltintas ir uždarytas į Vilniaus tardymo izoliatorių dėl Juliaus Važnevičiaus nužudymo. Vėliau paaiškėjo, kad teisėsaugos pareigūnai suėmė ir beveik pusantrų metų kalino nekaltą žmogų.
1996 metais Vilniaus apygardos teismas P. Marcinką dėl nužudymo išteisino, tačiau dėl lengvo kūno sužalojimo ir tarnybos įgaliojimo viršijimo nuteisė 1 metų laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. Pritaikius amnestiją, nuo bausmės atlikimo jis buvo atleistas. Dabar P. Marcinka yra išteisintas ir dėl kitų nusikaltimų.
Ši byla sukėlė didelį atgarsį Lietuvoje. Žmogžudyste apkaltintas nekaltas žmogus atkakliai ieškojo teisybės, rašė skundus generaliniam prokurorui.
