Dar ilgai bus ginčijamasi, ar keleiviai, ar Izraelio kariai pirmieji griebėsi smurto, bet nėra jokių abejonių, kad karių reakcija buvo nuožmi. Net devyni keleiviai buvo nužudyti.
Tarptautinė bendruomenė – Europos Sąjunga, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius – pasmerkė Izraelio veiksmus. Izraelis pripratęs prie kritikos, net labai griežtos, ir dažniausiai jos nepaiso. Šį kartą gali būti kitaip.
Izraelį griežčiausia pasmerkė Turkija, kurios laivai sudarė flotilės dalį. Žuvo bent keturi jos piliečiai. Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Izraelį „nežmogišku valstybiniu terorizmu“, sakė, kad Izraelis dėl savo elgesio „neabejotinai turi būti nubaustas“, pareikalavo nedelsiant nutraukti „nežmonišką“ Gazos ruožo blokadą“. Turkija atšaukė tris bendras karines pratybas su Izraeliu. R. Erdoganas pareiškė, kad JAV turi rinktis ne tarp Izraelio ir Turkijos, bet tarp gėrio ir blogio.
Izraeliui įsipareigojus paleisti sulaikytus aktyvistus, Turkijos pyktis šiek tiek atslūgo. Bet Užsienio reikalų ministras pasakė, kad santykiai gali būti normalūs tik po to, kai Izraelis panaikins Gazos ruožo blokadą. Europos Sąjunga jau kurį laiką reikalauja nutraukti blokadą.
Kovo mėnesį ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton kritikavo Izraelio politiką Gazos ruože, dėl kurios smarkiai kenčia vietos palestiniečiai. Panašiu metu Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pasmerkė blokadą, kuri sukelia „nepriimtinas kančias“ gyventojams. Šią savaitę JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pasakė, kad padėtis Gazos Ruože yra „netvari ir nepriimtina“.
Būtų ironiška, kad kraštutinėms priemonėmis siekdamas izoliuoti Gazą, Tel Avivas bus priverstas, nors ir ne tuojau, atšaukti blokadą, ir suteiks mirtinam priešui „Hamas“ milžinišką pergalę.
Jau trejus metus smarkiai blogėja Turkijos ir Izraelio santykiai. Tai gero nežada nei Izraeliui, nei Amerikai. Kadaise Turkija buvo patikimiausias ir įtakingiausias Izraelio partneris musulmonų pasaulyje, dabar ji įsijungė į kritikų, jei ne oponentų gretas. Dar balandžio mėnesį R. Erdoganas pareiškė, kad Izraelis yra pagrindinė grėsmė taikai Artimuosiuose Rytuose, ir tarptautinė visuomenė turi priversti Izraelį atsisakyti branduolinių ginklų, jei siekiama Artimuosius Rytus paversti nebranduoline zona. Prieš kelerius metus toks pareiškimas buvo neįsivaizduojamas.
Ilgus dešimtmečius Turkija buvo ištikima Vakarų partnerė, viena uoliausių NATO narių. Ankaros požiūris į Vakarus dabar yra gerokai skeptiškesnis. Ji vykdo savarankiškesnę užsienio politiką, daugiau bendrauja su tokiomis neutraliomis šalimis, kaip Brazilija, net gerina santykius su Iranu. Turkija priešinasi Amerikos ir ES pastangoms taikyti naujas sankcijas Iranui, siekiant priversti Teheraną atsisakyti savo branduolinės programos. Tai skatina Iraną nenusileisti.
Taigi dar viena ironija. Pagrindinis Izraelio strateginis siekis yra užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinę ginklą. Puldamas Turkijos laivą ir nužudydamas Turkijos piliečius, jis apsunkino tarptautinės bendruomenes pastangas didinti spaudimą Teheranui.
Prieš kelis mėnesius Irako stabilizavimo plano architektas generolas Davidas Petraeusas pareiškė, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas didina pavojų Amerikos strateginiams interesams. Šią akivaizdžią, bet retai viešai reiškiamą tiesą patvirtino savaitės įvykiai.
Izraelio veiksmai apsunkins prezidento Baracko Obamos pastangas iš mirties taško išjudinti Izraelio ir palestiniečių taikos derybas. O jei Vašingtonas nepadidins spaudimo Iraeliui keisti Gazos politiką, nukentės jo patikimumas.
