Detaliau pasakoti, kokių duomenų jis suteikė laikinajai komisijai, pareigūnas atsisakė.
"Kadangi ta informacija, kurią pateikiau, disponuoja komisijos nariai, nesu įgaliotas ką nors komentuoti", - teigė jis.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams patvirtino, kad G.Jasaitis davė darbo komisijai.
"Tie (G.Jasaičio - BNS) paaiškinimai buvo tiek apie konkrečius faktus, tiek kitokio pobūdžio. Aš juos suskirstyčiau į kelias grupes - į viešą informaciją, kuri pateikiama, ir į konkrečius kontaktus, - sakė J.Sabatauskas. - Remdamiesi tais paaiškinimais, kai kur paplėtosime savo tyrimą, svarstysime galimo poveikio ribas."
Vasario mėnesį per spaudos konferenciją dar būdamas generalinio prokuroro pavaduotoju G.Jasaitis pareiškė, kad prokurorai dėl rezonansinių bylų jaučia politinį spaudimą. Tai, anot jo, daroma ir per žiniasklaidą formuojant nuomonę.
Kalbėdamas apie atgarsio susilaukusias bylas, jis minėjo Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūties, eksparlamentaro Algirdo Petrusevičiaus, buvusio savanorio Juro Abromavičiaus, Sausio 13-osios ir Kauno pedofilijos bylas.
"Visos šitos bylos, jeigu jūs pamenate, visą laiką buvo linksniuojamos iš dešinės pozicijos partijų atstovų. Aš dar kartą manau, kad nė vienai politinei jėgai prokuratūra neturi tarnauti, ir dėl to, kai pasibaigs kadencija, tas, kas priims sprendimus dėl prokuratūros vadovybės, galės spręsti ir klausimus, kaip šitos bylos turėtų pasibaigti", - tuomet dėstė G.Jasaitis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad prokurorai patiria konservatorių spaudimą, jis tada atsakė: "Kalbant apie spaudimą - taip, tas spaudimas yra jaučiamas, bet aš manau, kad kolegos prokurorai yra pakankamai padorūs, sąžiningi ir psichologiškai atsparūs, kad galėtų priimti teisėtus sprendimus kiekviename procese".
J.Sabataukas trečiadienį sakė, kad tyrėjai nesikoncentruos tik į G.Jasaičio liudijimą. Liudyti bus kviečiami ir kiti pareigūnai, bet jų pavardžių neatskleidė.
"Jeigu mūsų įtarimai nepasitvirtins, kad nebūtų nereikalingo ažiotažo, kad nebūtų jų vardas be reikalo suteptas", - atsargumą aiškino komisijos vadovas.
Anot jo, pagrindinė komisijos misija - "ne ką nors nubausti, sumenkinti, suniekinti, o nustatyti aiškias ribas, kad ateityje būtų kuo mažiau to neteisėto poveikio".
"Svarbiausia komisijos misija - pateikti siūlymą ir matymą, kokios leistinos ribos bendraujant su teisėsaugos institucijomis. Pirmiausia, aišku, politikų. Kadangi tyrimas apima ir interesų grupių galimą poveikį, vadinasi, pateikti savo siūlymus, kuriuos reikėtų įtvirtinti teisės aktuose", - dėstė J.Sabatauskas.
Seimas gegužę sudarė laikinąją tyrimo komisiją galimai neteisėtam politikų poveikiui teisėsaugos institucijoms tirti. Jai pavesta tirti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Tyrimo laikotarpiu nustatyti 2005-2010 metai.
Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos.
Opozicija inicijuodama komisiją tvirtino, kad ją kurti paskatino pranešimai žiniasklaidoje apie neva padažnėjusius bandymus daryti įtaką vykdomiems ikiteisminiams tyrimams.
Žiniasklaidoje tuomet skelbta apie premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus bei kitų Vyriausybės darbuotojų vizitą Finansų nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), siekiant susipažinti su dar nebaigta byla dėl mėginimo gauti 22,5 mln. litų ES paramos žuvų mailiui auginti.
