Informavo apie darbinius santykius su pretendentais
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje žadama svarstyti prašymą prezidentei Daliai Grybauskaitei palaiminti E. Jarašiūno kandidatūrą į ESTT teisėjus. Konstitucinės teisės specialistą skirti į aukštas pareigas pasiūlė Teisingumo ministerija. Šį kandidatą geriausiai įvertino teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vadovaujama darbo grupė.
Balandį premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudarytai darbo grupei taip pat priklausė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų pirmininkai Stasys Šedbaras ir Arminas Lydeka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Į jos sudėtį įėjo ir prezidentės vyriausioji patarėja S. Cirtautienė.
Viešai atrankai paraiškas iš viso pateikė penki pretendentai, iš kurių formalius reikalavimus atitiko keturi: E. Jarašiūnas, buvęs teisingumo ministras, dabar advokatas Gintautas Bartkus, Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas, buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, dabar šio teismo teisėjas Virgilijus Valančius.
Gegužės 10 d. vykusio posėdžio, kuriame buvo vertinami pretendentai, protokole patvirtinta, kad jame dalyvavo S. Cirtautienė. Posėdyje ji informavo kolegas, kad tiek su E. Jarašiūnu, tiek su G. Bartkumi yra turėjusi darbinių santykių.
Darbo grupė konstatavo, kad nebuvo lengva pasirinkti vieną iš kandidatų, kadangi varžėsi labai stiprūs pretendentai, autoritetą ir pasitikėjimą visuomenėje pelnę profesionalai. Tiesa, E. Jarašiūnas konkurentus įveikė be didesnio vargo – surinko 4 balsus iš 6. „Pasikeitus nuomonėmis, darbo grupės nariai balsuodami nusprendė, jog geriausiai darbo grupės įvertintas pretendentas yra E. Jarašiūnas, kurį darbo grupė rekomenduoja Vyriausybei siūlyti į ESTT teisėjus“, – teigiama ministerijos rašte Vyriausybei.
Ši nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, todėl Vyriausybei kartu bus teikiamos visų atrankoje dalyvavusių ir formaliuosius atrankos kriterijus atitinkančių asmenų kandidatūros. Galutinį sprendimą, kurį kandidatą siūlyti į ESTT teisėjus, priims Vyriausybė, gavusi prezidentės pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.
Lietuva iki birželio turi pasiūlyti kandidatą, kuris pakeistų 6 metams į ESTT teisėjo pareigas paskirtą, bet po 4 metų atsistatydinti nusprendusį Praną Kūrį. Jo įpėdinis likusiems 2 metams būtų skiriamas nuo spalio 7 d.
Pernai gyrė kandidatę į patarėjas
Prezidentės patarėja teisės klausimais, Teisės departamento vadove S. Cirtautienė dirba nuo pirmųjų D. Grybauskaitės darbo dienų – praėjusių metų liepos. Tuo metu ji buvo ir iki šiol yra Mykolo Romerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentė. Nuo 2001 m. S. Cirtautienė dirbo Aukščiausiajame Teisme – teisėjo padėjėja, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėja. Nuo 2008-ųjų iki praėjusių metų balandžio ji vertėsi advokato praktika.
Komercinės teisės specialistės paskyrimą į patarėjos pareigas politologai ir kai kurie teisės specialistai pernai įvertino gana palankiai, nors ir reiškė atsargią abejonę, ar į tokias pareigas nereikėtų skirti ne civilinės, bet konstitucinės teisės atstovą. Tuo tarpu E. Jarašiūnas žurnalistams tvirtino, kad ji yra yra „labai gera civilinės teisės žinovė, galima tik gerai apie ją atsiliepti“. Anot jo, valstybės vadovo patarėjo teisės klausimais pozicija reikalauja „tam tikro universalumo“.
Šis teisininkas vadovauja Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetui. Civilinės ir komercinės teisės katedra yra būtent šio fakulteto padalinys. Su pačiu E. Jarašiūnu antradienį DELFI nepavyko susisiekti.
„Reiškiau ne savo, o prezidentės nuomonę“
Anot S. Cirtautienės, darbo grupę suformavo premjeras. Paprašius nurodyti įvairių institucijų atstovų pavardes, iš Prezidentūros buvo pasiūlyta būtent ji – esą natūralu, kad deleguota Teisės departamento vadovė.
DELFI pašnekovė prisiminė pretendentų pavardes sužinojusi penktadienį, kad spėtų iki pirmadienį suplanuoto posėdžio sužinoti prezidentės nuomonę. D. Grybauskaitė labiausiai pritarė E. Jarašiūno kandidatūrai, todėl jos patarėja balsavo už netiesioginį savo vadovą. „Balsuodama reiškiau ne savo nuomonę, o prezidentės valią. Nesu laisvo mandato žmogus“, – pabrėžė S. Cirtautienė.
Ji tvirtino posėdyje kitiems darbo grupės nariams pranešusi, kad anksčiau dirbo advokatų kontoroje, kurioje vienas iš partnerių buvo G. Bartkus, o šiuo metu dėsto tame pačiame fakultete, kuriam vadovauja E. Jarašiūnas.
„Lietuvoje teisininkų grupė nėra didelė, vieni su kitais esame kaip nors susiję. Tačiau iškėliau klausimą, ar man reikėtų kažką daryti. E. Jarašiūnas yra fakulteto dekanas, o ne katedros vedėjas, todėl tiesioginių pavaldumo santykių neturime, sprendimus dėl manęs priima arba katedros vedėjas, arba rektorius. Paprastai kalbant, E. Jarašiūnas yra eilinis bendradarbis, kokių universitete yra daug“, – kalbėjo prezidentės patarėja.
Pasak jos, įvairių ryšių būtų galima daugeliu atveju, pavyzdžiui, S. Šedbaras, kaip ir siūlomas kandidatas į ESTT, yra dirbęs Konstitucinio Teismo teisėju.
„Jei būčiau nusišalinusi, galėjo nebelikti kvorumo, gal būtų reikėję keisti sudėtį. Darbo grupės nuomonė tėra rekomendacinio pobūdžio, paremta dokumentais. Buvo diskusija, bet nusprendėme, kad problemų neturėtų būti, ir nedarėme absurdo“, – aiškino S. Cirtautienė.
Spręs, ar pradėti tyrimą
Kaip sakė VTEK sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas, vienareikšmiškai pasakyti, kad S. Cirtautienės dalyvavimas sprendžiant E. Jarašiūno likimą sukelia interesų konfliktą, negalima. „Bet valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiksmai neturi kelti abejonių. O šiuo atveju yra rimtų abejonių, todėl šis klausimas bus pristatytas komisijos posėdyje ketvirtadienį. Įvertinusi aplinkybes, komisija apsispręs, ar pradėti tyrimą“, – DELFI teigė jis.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, valstybės tarnautojui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taip vadinama situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kuris susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir privačiu interesu. Pavyzdžiui, valstybės pareigūnas dalyvauja darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, rašo raštus, rengia įsakymus, atstovauja, tarpininkauja, vizuoja dokumentus.
Kilus interesų konfliktui, jo išvengti galima, pavyzdžiui, nusišalinus nuo klausimo sprendimo. Tokie argumentai, kaip „visi žinojo apie mano privatų interesą“, „posėdžio pirmininkas manęs nenušalino“, „niekas nereikalavo, kad nusišalinčiau“, „nebalsavau, susilaikiau, dalyvavau pasyviai, mano balsas nieko nelėmė“, „nedalyvavau galutinėje stadijoje“, „sprendimas buvo naudingas viešajam interesui, visai bendruomenei“, „balsuota už visą sąrašą“, „atstovavau savo rinkėjams“, esą nėra pagrindas nepaisyti galiojančios tvarkos.
