"Aš suprantu, kad jums tai labai jautrus klausimas, bet turite suprasti ir mūsų jausmus. Mums Antrasis pasaulinis karas baigėsi ne 1945, o 1990 metais. Esmė tokia: ačiū už pergalę prieš fašizmą, bet dar reikia nugalėti stalinizmą. Mes norime, kad ir Europoje, ir Rusijoje suprastų, jog mūsų žmonės čia kentėjo kaip nuo A.Hitlerio, taip ir nuo J.Stalino", - Rusijos naujienų agentūrai "RIA Novosti" sakė Lietuvos premjeras.
A.Kubilius teigė, kad bet koks karas yra didelė nelaimė, tačiau pažymėjo, kad Lietuvai vieną nelaimę pakeitė kita - 50 metų okupacijos.
"Čia nėra ypatingai ką švęsti. Todėl pažymėdami karo pabaigą mes prisimename visas aukas, kurios teko abiem pusėms. Mums tas laikas yra pažymėtas labai didelėmis tragedijomis. 1941-45 metų karas - žydų tautos holokaustu, Lietuvoje buvo labai didelė žydų bendruomenė. Po 1945 metų - deportacija ir pasipriešinimas atėjusiai valdžiai", - kalbėjo A.Kubilius.
Pasak jo, skausmingiems istoriniams klausimams susitikime su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu buvo sutarta kurti "Pasitikėjimo forumą". Nors, A.Kubiliaus teigimu, ši iniciatyva dar tik vystosi, jai būtina suteikti tokį statusą ir prioritetus, kad forumu pasitikėtų "abi pusės".
"Mes su V.Putinu apie pusę valandos šnekėjome apie pastarųjų 50-60-ies metų istoriją, kuri emociškai lieka labai skaudžia tema. Tačiau mes ją aptarėme labai rezultatyviai. Sutarėme, kad kursime "Pasitikėjimo forumą", kuris leis toliau spręsti šias problemas, padės suprasti tai, kad negalima atmesti asmeninių žmonių netekčių. Aišku, reikia laiko. Aš šiuo požiūriu optimistas, nors turėčiau likti realistu", - dėstė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie santykius Rusija Lietuvos premjeras pakartojo, kad didele dalimi jie priklauso nuo pačios Maskvos.
"Mes matome ir teigiamai vertiname pasikeitimus, kurie pastaruoju metu įvyko Rusijos santykiuose su kaimynais. Aš pats apie tai kalbėjau susitikęs su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Simbolinis Rusijos ir Lenkijos premjerų susitikimas Katynėje ir Rusijos reakcija į Katynės tragediją sudaro įspūdį, kad pokyčiai vyksta gera kryptimi", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
A.Kubilius: Rusijai ketinant pirkti "Mistral", Lietuvai kyla klausimas, kur Maskva mato priešus - premjeras A.Kubilius
Rusijai iš Prancūzijos planuojant pirkti karo laivą "Mistral", Lietuvai kyla klausimų, kur Maskva regione įžvelgia priešus, pareiškė premjeras Andrius Kubilius.
"Kai mes girdime, kad Rusija planuoja nusipirkti iš Prancūzijos sraigtasparnių nešėjus "Mistral", ir kad vieną jų ketinama įkurdinti Baltijos regione, mums kyla paprastas klausimas: nuo ko Rusija ruošiasi ginkluotis? Kur šiame regione yra Rusijos priešų?", - interviu "RIA Novosti" naujienų agentūrai sakė Lietuvos vyriausybės vadovas.
Šiais metais Prancūzija paskelbė sutinkanti parduoti Maskvai vieną "Mistral" klasės laivą ir svarstanti parduoti licenciją pastatyti dar tris tokius laivus Rusijoje.
Laivas "Mistral, iš kurio gali kilti ir į kurį gali tūpti sraigtasparniai, yra 21 tūkst. tonų vandentalpos, jo ilgis 200 metrų, plotis - 32 metrai, plaukimo greitis - 19 mazgų, plaukimo nuotolis - 20 tūkst. jūrmylių (37 tūkst. kilometrų).
Paklaustas, kur aktyvesnio NATO dalyvavimo prašanti Lietuva mato savo priešus, A.Kubilius sakė nekalbąs apie priešus, bet priminė bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas "Zapad 2009" (Vakarai 2009) ir kalbas apie galimas raketinio komplekso "Iskander" statybas Kaliningrade.
"Mes matome aplink save didžiulius karinius kontingentus iš abiejų pusių ir norėtume, kad regione būtų mažiau karinio buvimo. Kol kas mes nematome judėjimo į tą pusę. Iš kitos pusės, kas dėl karinių NATO bazių, tai kol kas tokių planų nėra. Mes susirūpinę mūsų oro erdvės apsauga. Juk buvo atvejų, kai mūsų teritorijoje krito rusų kariniai lėktuvai", - Rusijos agentūrai sakė A.Kubilius.
