Vieną lagaminėlį kodiniu pavadinimu „Čegetas“ visuomet turi Rusijos prezidentas D. Medvedevas.
Tačiau Rusijos ekspertas Andrejus Arbatovas, buvęs „Jabloko“ partijos Valstybės Dūmos narys, savo knygoje „Saugumo sulyginimas“ atkreipia dėmesį į šios sistemos trūkumus.
Pagal Rusijos konstituciją, šalies prezidentas yra vyriausiasis vadas ir tuo atveju, jei jis negali vykdyti savo pareigų, visi įgaliojimai būna paskirti ministrui pirmininkui, rašo autorius. Tačiau ministras pirmininkas neturi savo branduolinio lagaminėlio: kitus du „Čegetus“ turi (kaip ir sovietiniais laikais) gynybos ministras ir Generalinio štabo viršininkas.
Toks neapibrėžtumas yra pavojingas: šiuolaikinėje Rusijoje nei gynybos ministras, nei Generalinio štabo viršininkas neturi konstitucinių ar juridinių įsipareigojimų priimti sprendimą, ar reikia panaudoti branduolinį ginklą, o jei taip – kokios formos. Pavojaus signalo atveju prezidentas turi nedelsdamas priimti sprendimą, turėdamas nedaug informacijos. Tokioje situacijoje visų sprendimus priimančių žmonių vaidmuo turi būti aiškiai apibrėžtas.
A. Arbatovas ragina Rusiją suderinti branduolinio puolimo pradžios procedūrą (trijų lagaminėlių sistemą) su šios šalies konstitucija.
„Jis nori užtikrinti, kad pagrindinį sprendimą priimtų prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis įsitikinęs, kad demokratija yra karinių reikalų kontroliavimas civiline valdžia“, – teigiama straipsnyje. Autoriaus duomenimis, pačiuose lagaminėliuose nėra „branduolinio mygtuko“, tai tik siųstuvai, kuriais perduodamos paleidimo sankcijos. Kariškiai, gavę šį leidimą, perduos jį atitinkamoms karinėms tarnyboms.
Jei visi trys lagaminėliai turi veikti kartu, kodėl du iš jų yra atiduoti gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui, kurie oficialiai neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su branduoliniu puolimu?, – klausia A. Arbatovas. Ar galima iš vieno atskiro lagaminėlio duoti įsakymą? A. Arbatovas nurodo, kad negali atsakyti į šiuos klausimus, kadangi nėra patikimos oficialios informacijos.
„A. Arbatovas ypač sunerimęs dėl to, kaip klostytųsi įvykiai, jei prezidentas negalėtų vykdyti savo pareigų“, – rašo laikraštis. O kaip viskas vyktų, jei prezidentas ir ministras pirmininkas būtų už Rusijos ribų? Remiantis A. Arbatovo logika, branduolinius lagaminėlius privalo turėti ir D. Medvedevas, ir V. Putinas, „tačiau V. Putinas, kuris dažnai įvardijamas, kaip reali valdžios tandemo jėga, lagaminėlio neturi“, – rašoma straipsnyje.
A. Arbatovas siūlo įstatymiškai patvirtinti lagaminėlių naudojimo procesą ir išduoti „Čegetus“ atitinkamiems asmenims. Jis pateikė tokį įstatymo projektą dar būdamas Valstybės Dūmos deputatu, tačiau jis nebuvo priimtas. Pasak A. Arbatovo, Rusijoje neegzistuoja įstatymas dėl „paveldimumo linijos“ prezidento mirties atveju, išskyrus konstitucijos straipsnį, numatantį, kad įsipareigojimai yra perduodami ministrui pirmininkui.
A. Arbatovas neužsimena apie sovietinių laikų sistemą „Perimetras“, pagal kurią šalies vadovų mirties atveju sprendimą dėl branduolinio puolimo turėjo priimti požeminiame bunkeryje budinčių pareigūnų grupė, rašo autorius. „Ši sistema vis dar egzistuoja“, – tvirtina jis ir sako, kad jos negalima nepaisyti.
