Latvijos atstovė prie UNESCO savaitės pradžioje apkaltino savo kolegę iš Lietuvos Ugnę Karvelis, esą ši nesilaikė jai duoto pažado pristatyti organizacijos ekspertų komisijai latvių argumentus, kodėl jų liaudies dainos turėtų būti įtrauktos į pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
Lietuvės parama latviams būtų buvusi ypač svarbi, nes Latvija neturi savo atstovų UNESCO ekspertų komisijoje, sprendžiančioje, ką įtraukti į paveldo sąrašus.
Po apsilankymo Lietuvos URM S.Kalnietė žurnalistams teigė, jog įvyko "mažas nesusipratimas".
"Dabar mums reikia išsiaiškinti jo priežastis ir stengtis, kad daugiau tai nepasikartotų", - sakė Latvijos ambasadorė prie UNESCO.
Praėjusį penktadienį UNESCO ekspertų komisija iš 36 paraiškų slaptu balsavimu atrinko 19 projektų, kurie bus įtraukti į UNESCO sąrašą, tarp jų - ir Lietuvos projektą dėl kryždirbystės tradicijų. Latvijos siūlytas liaudies dainų projektas atidėtas vėlesniam laikui.
Pasak viceministro O.Jusio, dviejų stiprių projektų pateikimas iš etniškai artimų valstybių, esančių viename regione, iš karto buvo pasmerktas žlugti.
Jo teigimu, buvo galima susitarti dėl šių projektų pateikimo eiliškumo.
"Vienais metais galėjome teikti Lietuvos, kitais metais Latvijos projektą", - žurnalistams sakė O.Jusys
Pasak jo, konsultacijos turėjo vykti nuo pat pradžių. "Deja, mes apie latvių projektą sužinojome tik po balsavimo", sakė viceministras.
Vardindama priežastis, kodėl į šedevrų sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos, o ne Latvijos projektas, ambasadorė paminėjo, jog Lietuvos komanda, dirbanti prie UNESCO, yra daug didesnė nei Latvijos.
"Lietuva tokiems projektams gali skirti daugiau laiko", - sakė ji.
