E.Joniką Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai sulaikė pirmadienį po pusę metų trukusios operacijos. Jis įtariamas šnipinėjimu bei ketinimais perduoti valstybės paslaptį sudarančias žinias užsienio šalies žvalgybai.
Pasak VSD generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus, E.Jonika buvo sulaikytas VSD darbuotojų, kaip surinkęs valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir užmezgantis ryšius su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
E.Jonika bendravo su VSD agentais, apsimetusiais vienos iš užsienio valstybių ambasados darbuotojais. VSD neatskleidžia, kokios užsienio valstybės žvalgybininkais buvo apsimetę Lietuvos kontržvalgybininkai.
Sulaikytajam iškelta baudžiamoji byla. Parengtinį tardymą atlieka bendra Generalinės prokuratūros ir VSD tardymo operatyvinė grupė. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė spaudai antradienį informavo, kad sulaikytasis E.Jonika prieš kelerius metus yra dirbęs STT.
E.Jonika (anksčiau turėjęs pavardę Golovenkinas) STT Šiaulių skyriuje dirbo nuo 1997 metų rugpjūčio 4 dienos. Priimant į STT jam buvo suteiktas inspektoriaus laipsnis. Tuometinis Lietuvos policijos akademijos absolventas, po studijų turėjęs ir 3 metų darbo vidaus reikalų sistemoje patirtį, STT dirbo operatyvinį darbą.
1999 metų pavasarį, gavus informacijos, sukėlusios STT vadovybės abejonių dėl šio pareigūno tam tikrų veiksmų teisėtumo ir jo kompetencijos, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Patikrinimo metu nustatyti rimti pažeidimai vykdant tarnybines pareigas ir buvo svarstomos drausminio poveikio priemonės, tarp jų - ir galimas atleidimas iš STT. Nelaukdamas galutinio sprendimo, E.Jonika 1999 metų balandžio 1 dieną parašė prašymą jį atleisti. Šis prašymas buvo patenkintas.
STT vadovybė buvo informuota apie šio asmens nustatymo ir sulaikymo eigą bei aplinkybes, teikė reikiamą kolegoms pagalbą. STT vadovybė taip pat pareiškė, kad ir ateityje netoleruos asmenų, savo veiksmais ir ketinimais diskredituojančių STT pareigūno vardą, ir sieks, kad visi tokie atvejai būtų ištirti ir atitinkamai įvertinti.
Pastarąjį kartą apie sėkmingą Lietuvos VSD operaciją prieš užsienio žvalgybininką buvo pranešta 1998-ųjų pabaigoje, o praėjus metams - 1999-ųjų gruodį - atskleista keletas tos operacijos detalių.
Tuomet buvo skelbiama, kad Vilniuje dirbęs Rusijos gynybos atašė padėjėjas Valerijus Kabalinovas bandė užverbuoti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos karininką.
Žiniasklaida skelbė, kad V.Kabalinovas per vieną vilnietį antikvariato savininką susipažino su KAM karininku, kurį paprašė teikti įvairios informacijos. Rusijos žvalgybininką domino Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir jos pirkimas, santykiai su NATO, kariniai planai, užsienio instruktoriai ir jų veikla Lietuvoje, kariniai objektai.
KAM karininkas apie bandymą jį užverbuoti pranešė VSD. Po to V. Kabalinovui karininkas perdavė VSD parengtų vaizdo kasečių, kuriose neva buvo slaptų karinių žemėlapių, dokumentų, Lietuvai siūlomų pirkti ir jau nupirktų ginklų pristatymai.
Diplomatinės neliečiamybės statusą turėjęs V.Kabalinovas, rūpinantis gerais kaimyniniais santykiais, nebuvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, o tyliai išvyko iš Lietuvos.
