Skiriasi ir sodybų įkainiai - vienose vieta parai kainuoja 10 Lt, kitose - daugiau nei šimtą litų, tačiau, kaip liudija statistika, žmonių norinčių pasinaudoti kaimo turizmo paslaugomis ilgainiui vis daugėja.
Dalis lietuvių jau atsivažinėjo po Europą ir visai mielai renkasi poilsį Lietuvos kaime. Lietuvos kaimo turizmo paslaugomis gana mielai naudojasi ir užsieniečiai, kurie beje, kaip rodo statistika, kasmet Lietuvoje palieka vis daugiau pinigų. Tiesa, užsienio šalių turistai skundžiasi svetingumo stoka. Dar dvi išliekančios problemos - tualetai ir galimybė susikalbėti su vietiniais gyventojais. Be to, Lietuvos provincijoje labai stinga nuorodų užsieniečiams.
Šiaip ar taip kaimo gyventojai užsiimantys kaimo turizmu svečiams siūlo jau gerokai daugiau pramogų nei prieš trejus metus: žvejybą, plaukiojimą burlentėmis, valtimis, kateriais ar jachtomis, jodinėjimą žirgais. Tačiau kaimo turizmo taškų gausėjimas labai nežymus ir apskritai kaimo turizmo plėtra Lietuvoje labai minimali. Kita vertus, sąlygos kaimo turizmo plėtojimui lyg ir neblogos. Pernai Seimas įteisino mokesčių lengvatas ūkininkams ar individualių namų savininkams, kaimo vietovėse teikiantiems turizmo paslaugas. Dokumentas skelbia, kad kaimo turizmo paslaugas kaimo vietovėse teikiantys ūkininkai ar individualių namų savininkai, kuriems pirmą kartą išduodami patentai apgyvendinimo paslaugoms teikti, penkerius metus paeiliui nuo patento išdavimo dienos patento mokesčio nemoka.
Tačiau ir tai kaimo turizmo nepagyvina. Pagrindinė kliūtis, trukdanti įsibėgėti - pradinio kapitalo nebuvimas ir skurdo įsigalėjimas provincijoje.
