"Tai žmogus, kuris buvo ir pats susipažinęs su operatyvine veikla ir būtent šias žinias, susijusias su operatyvine veikla, ketino perduoti kitai valstybei", - sakė M.Laurinkus. Pasak jo, tai yra "daugelio žinių kompleksas", kuriame - duomenys apie operatyvinius darbuotojus, metodikas ir pan.
Pasak jo, pateikiant kaltinimus, šis nusižengimas bus siejamas su dviem Baudžiamojo kodekso straipsniais - valstybės išdavimo ir valstybės paslapčių atskleidimo. M.Laurinkaus teigimu, kokie kaltinimai sulaikytam asmeniui bus pareikšti, bus nuspręsta parengtinio tardymo metu.
M.Laurinkus pabrėžė, kad jokia kita valstybė šioje byloje nėra kaltinama. "Šitas asmuo buvo sulaikytas VSD darbuotojų kaip surinkęs informaciją ir užmezgantis ryšius su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Kokios tai valstybės, bus sukonkretinta, kai bus pateikti kaltinimai arba teismo metu. Kol vyksta šitas procesas, praktiškai tai nėra atskleidžiama", - pažymėjo M.Laurinkus.
Paklaustas, ar E.Jonika buvo verbuojamas, M.Laurinkus teigė, kad jis slaptą informaciją rinko ir ketino perduoti kitai valstybei savo iniciatyva.
Kaip skelbta, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai po pusės metų trukusios operacijos išaiškino ir pirmadienį Vilniuje sulaikė Lietuvos pilietį, kuris įtariamas šnipinėjimu bei valstybės paslaptį sudarančių žinių perdavimu užsienio šalies žvalgybai.
Sulaikytam asmeniui iškelta baudžiamoji byla. Parengtinį tardymą atlieka bendra Generalinės prokuratūros ir VSD tardymo operatyvinė grupė.
Pastarąjį kartą apie sėkmingą Lietuvos VSD operaciją prieš užsienio žvalgybininką buvo pranešta 1998-ųjų pabaigoje, o praėjus metams - 1999-ųjų gruodį - atskleista keletas tos operacijos detalių.
Tuomet buvo skelbiama, kad Vilniuje dirbęs Rusijos gynybos atašė padėjėjas Valerijus Kabalinovas bandė užverbuoti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos karininką.
Žiniasklaida skelbė, kad V.Kabalinovas per vieną vilnietį antikvariato savininką susipažino su KAM karininku, kurį paprašė teikti įvairios informacijos. Rusijos žvalgybininką domino Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir jos pirkimas, santykiai su NATO, kariniai planai, užsienio instruktoriai ir jų veikla Lietuvoje, kariniai objektai.
KAM karininkas apie bandymą jį užverbuoti pranešė VSD. Po to V. Kabalinovui karininkas perdavė VSD parengtų vaizdo kasečių, kuriose neva buvo slaptų karinių žemėlapių, dokumentų, Lietuvai siūlomų pirkti ir jau nupirktų ginklų pristatymai.
Diplomatinės neliečiamybės statusą turėjęs V.Kabalinovas, rūpinantis gerais kaimyniniais santykiais, nebuvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, o tyliai išvyko iš Lietuvos.
