aA
Visa Amerika rimtai susirūpinusi: nacija svorio priauga ne dienomis, bet valandomis. Nebent tik Holivudas nepripažįsta JAV egzistuojančios problemos, ir į kadrą, kaip anksčiau, patenka liesokos, lieknos herojės. Iš tiesų, vidutinė amerikietė gerokai didesnės apimties, nei Džeine Fonda, na ir negali pasigirti tokia puikia savijauta. Daugelis dietologų fenomeno priežastį aiškina paprastai: šalis moka sveikata už greito maisto pomėgį.
Greitas maistas
Įprotis ir atpratimas

Dietologai nepavargsta,perspėdami amerikiečius apie pavojų tris kartus per dieną valgant greitą maistą. Jų pastangos palaipsniui pasiteisina. Anksčiau karštus sumuštinius valgė veiklūs, branginantys kiekvieną minutę žmonės. Netgi milijonieriai nevengė užsukti į “McDonald’ą”.

Tačiau pastaraisiais metais, įsiklausę į gydytojų rekomendacijas, amerikiečių vidutinės klasės atstovai palaipsniui atsisako šio didelio kaloringumo maisto. Problema tampa socialine: ar amerikietis naudoja greitą maistą ar ne - didžia dalimi priklauso nuo jo piniginės storio.

Užjūrio dietologai labai tikisi, kad sugebės hamburgeriui ir kitiems greito gatvės maisto patiekalams sudaryti pigaus maisto įvaizdį, kurio vartojimas kasdien padeda ne tik priaugti svorio, bet ir susirgti hipertonija, ateroskleroze ir kitomis ligomis.

O kaip mūsų įpročiai? Pas mus - priešingai, užkąsti “McDonald’e” prestižiška, nes ne visiems pagal kišenę. Lietuvoje tėvai noriai atveda savo vaikus į McDonald'ą švęsti gimtadienius. Deja, pas mus dar toli iki priimtų higienos normų laikymosi. Tik paklusniai kopijuojamas technologinis maisto paruošimo procesas, kurio subtilumai, dėl medikams suprantamų priežasčių, slepiami nuo visuomenės. Mes visgi pasistengsime pažvelgti po greito maisto puodų dangčiais.

Hamburgerio turinio vertė

Greitas maistas

Šiandien mes eikvojame gerokai mažiau kalorijų, nei mūsų protėviai. Todėl moteriai ir vyrui, užsiimantiems protine veikla, kasdien suvartoti pakanka atitinkamai 2000 ir 2500 kilokalorijų. Normos viršijimas didina svorį. Be to, sveikame racione riebalai turi teikti ne daugiau 30% energijos. Vadinasi, moteriai pakanka 60 gr. riebalų, o vyrui- 75 gr. Cholesterino ir Natrio dienos norma - atitinkamai 300 ir 2400 mg.

Dabar pažvelkim į lentelę, kurioje visapusiškai apskaičiuoti pietūs “McDonald’e”. Panašu, kad vienas užkandžiavimas šioje užkandinėje turi daugiau, nei pusę dienos normos kilokalorijų ir druskos, o taipogi beveik pusę cholesterino dozės. Riebalų kiekis moteriai siekia beveik viršutinę dienos normos ribą, o vyrui sudaro daugiau, nei pusę reikiamos. Na, jūs ir patys, ko gero, pastebėjote: “McDonald’o” priešpiečiai labai apsunkina skrandį. Po jų valgyti ilgai nesinori.

Paslaptis kada nors išaiškėja

Greitam maistui yra ir kitų rimtų pretenzijų. Sumuštiniuose, hamburgeriuose, keptuose viščiukuose, bulvėse yra gana daug oksidinio cholesterino - paties kenksmingiausio. Pagal specialistų, atlikusių eksperimentus su triušiais, išvadas, būtent jis kaltas dėl greitesnio aterosklerozinių plokštelių susidarymo ant kraujagyslių sienelių.

Spaudoje periodiškai mirga pranešimai apie tai, kaip sanitarinė tos ar kitos šalies kontrolė aptiko produktų su dioksino doze, viršijančią normą dešimtis ar šimtus kartų. Dioksinai, patenkantys į maistą iš dirvos ir vandens, o po to į mūsų organizmą, trikdo endokrininės ir imuninės sistemos darbą, trukdo turėti palikuonių ir paleidžia aterosklerozės bei kitų sunkių negalavimų vystymosi mechanizmus. Civilizuotose šalyse produktai su dioksinų perteklium išimami iš prekybos ir sunaikinami. Greitas maistas dažnokai patenka į šiuos netinkamų produktų sąrašus.

Greito maisto tiekėjai visokeriopai naudojasi mūsų nežinojimu. Daugelyje europietiškų šalių bet kurios, netgi pačios mažiausios užkandinės savininkas pirkėjui privalo suteikti pilną informaciją: kiek kalorijų, riebalų, angliavandenių, baltymų yra tame ar kitame patiekale, ar yra jame biopriedų ir kita. Pas mus gi panašios taisyklės, patvirtintos įstatymiškai, nėra. Dėl valgio turinio tenka tik spėlioti.

Žinoma, kad hamburgeriai ir kiti greito maisto patiekalai vežami iš fabrikų - virtuvių. Tam, kad pristatytų valgį nesugadintą ir teisingai jį išsaugotų, į pusfabrikačius deda konservantus. Kokius ir kokiais kiekiais - paslaptis. Taigi, alergiškiems ir turintiems opą reiktų laikytis kuo toliau nuo greito maisto kavinių ir restoranų.

Paslaptimi tampa ir dozė, taipogi kilmė (sintetiniai ar natūralūs?) kitų maistinių priedų - skonio sutvirtintojų, stabilizatorių, emulgatorių, struktūrizuojančių medžiagų ir kitko. Jų būtinai yra taupančiame laiką maiste: juk šildant pusfabrikačiai neturi prarasti ankstesnio vaizdo, skonio ir kvapo.

Kenksmingieji lipidai

Greitas maistas

Tačiau, ko gero, didžiausias greito maisto vargas - didelis įvairių kenksmingų lipidų kiekis maiste. Jie vadinami transriebalais. Tie pramoniniai riebalai, kuriuose gaminamas “greitas” maistas, turi mažai bendro su alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi, įprastu mūsų namuose. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos panašiems riebalams kelia maisto pramonė,- pigumas, galimybė juos panaudoti ne vieną kartą ir nedegumas kaitinant.

10-11% riebalų, kuriuos suvartoja vidutinis amerikietis, yra “užkrėsti” riebalinių rūgščių transizomerais (RRTI). Dėl šios priežasties 5 % atsargai susikaupusių mūsų organizme riebalų turi šių nuodų. Kad žmogaus kūnas atsikratytų molekulių - išsigimėlių, reikia metus kitus laikytis dietos be RRTI- pamiršti ne tik greitą maistą, bet ir kukurūzų ir bulvių traškučius, sausainius, gaminamus kenksminguose riebaluose.

Tai padaryti gana sudėtinga: deja, produktų su margarinu mūsų parduotuvėse daug. Gamintojai kruopščiai slepia transriebalų buvimą juose. Turėtumėt atkreipti dėmesį į etiketę, kurioje sudedamųjų dalių sąraše susidursite su būdvardžiu “hidruoti” (arba “hidrogenizuoti”). Neatsipalaiduokite, jei žodžių derinys bus lyg ir visiškai nekaltas: “iš dalies hidruoti augaliniai aliejai (sojos arba medvilnės, arba palmės)”. Vis tiek prieš jus produktas prikimštas molekulių - išsigimėlių.

Lyderis, dėl kurio pralošia visi

Lyderis pagal transriebalų kiekį vis tik yra greitas maistas. Amerikiečių visuomeninių interesų mokslinės apsaugos centras (AVIMAC) atliko ekspertizę greito maisto patiekalų. Riebalų kiekis pateiktas ne tik gramais, bet ir (per brūkšnelį) rekomenduojamos dienos normos suvartojimo procentais. Pavyzdžiui, suvalgę tik vieną didelę “McDonald’o” bulvių porciją, gausite 29 % dienos normos riebalų ir 20% normos sočiųjų riebalų. Bet juk tai tik garnyras! O jeigu pridėsime vištienos kotletukų porciją, jūs išeikvosite sočiųjų riebalų dienos limitą 50%. Bus daugoka.

Gaila, bet nėra tiksliai apskaičiuota, kiek transriebalų be rizikos sveikatai leistina suvartoti kasdien. Medikai mano, kad natūralių riebalų (primename, kad tai 60- 75 gr.) dienos norma turėtų būti ne daugiau 3,3- 3,5% , t.y., 2- 2,5 gr. Vien tik tradiciniame McDonald'o pyragaityje, pagal AVIMAC paskaičiavimus, mes randame 6 gramus!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.