Todėl natūraliai kyla klausimai, ar gali politinė jėga inicijuoti komercinės struktūros tikrinimą, pasitelkus teisėsaugos institucijas? Vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes verslo ir politikos santykiai šalyje kol kas dar nėra tinkamai įforminti teisės aktais. Tačiau įstatymuose nėra numatytos galimybės politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms daryti tiesioginę įtaką privačioms struktūroms ar atskirų jos atstovų atžvilgiu vykdyti baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą.
Dabartiniai įstatymai aiškiai pabrėžia, kad visi piliečiai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų socialinės, turtinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės, kalbos, išsilavinimo, tikėjimo ar užsiėmimo. Šis principas įpareigoja valstybės institucijas, atliekančias baudžiamąjį ir administracinį persekiojimą, vykdyti savo pareigas nepriklausomai nuo minėtų persekiojamo objekto savybių.
Iš kitos pusės galima pastebėti, kad pagal įstatymus valstybės institucijos privalo priimti išnagrinėjimui be išimties kiekvieno piliečio pareiškimą, skundą ar prašymą. Atskirais atvejais teisėsaugos institucijos turi teisę savo iniciatyva priimti nagrinėjimui asmenų skundus, pateikiamus anonimiškai. Todėl šios nuostatos suteikia politinių partijų ar politinių organizacijų atstovams, kaip ir kiekvienam šalies piliečiui, teisę tiesiogiai kreiptis į valstybės institucijas su prašymu ištirti vieną ar kitą faktą.
Daugelis valstybės įstatymų numato pareigą ir teisę vykdomosios valdžios institucijoms vykdyti atskirų pareigūnų veiklos kontrolę. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai susiję tik su valstybės institucijomis ar valstybei priklausančiomis įmonėmis. Deja, minėtos nuostatos neužkerta kelio tam tikram kontrolę vykdančios institucijos suinteresuotumui, o kartais ir šališkumui.
