ELTA: Lietuvą dabar krečia vadinamasis "prezidentūros skandalas". Kokios jo priežastys ir galimi padariniai?
R. OZOLAS: Tai ne prezidentūros skandalas: tai nacionalinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra. Arba mes jį įvertinsime ir iš jo pasimokysime, arba ES būsime tik pilka molio masė.
Už šį skandalą atsakingas elitas. Elitas - tai politinis ir finansinis valdantysis sluoksnis. Politikai papirkinėjami ir tarnauja, o kapitalistai perka be moralinių stabdžių viską: žmones, medžiagas, dvasią vieninteliam tikslui - kapitalui gausinti.
Atkurti vertybių sistemą tokią, kokios reikėtų nacionalinei bendruomenei stiprinti, yra pirminis uždavinys ir man likusio gyvenimo paskirtis. Būtina atkurti tradicines vertybes: fiziškai žmogus turi turėti stuburą, o dvasiškai jis turi turėti principus. Pilietiniame gyvenime irgi esama nekintamų vertybių, kurios turi būti šių principų ištaka. Tiesa, dabar visa tai atkakliai laužoma.
ELTA: Dabar dažnai sakoma, kad Lietuvos viešojoje erdvėje, politikoje įsitvirtinęs elitas, kuris nesiskaito su žmonėmis ir stengiasi neįsileisti kitaip galvojančių į savo ratą. Ar šis tvirtinimas pagrįstas?
R. OZOLAS: Kaip iš urvelio išlindęs kvailas peliūkštis, kuris nors naivuolis dar cypteli. Tačiau jis gauna taip, kad daugiau nebepasirodo - jeigu jo apskritai nesuvalgo. Tai matyti ir televizijose, ir laikraščiuose, ir politikos sluoksniuose. Elitas tvirtai saugo savo teises, galimybes ir teritorijas.
ELTA: Koks Jūsų požiūris į esamą Lietuvos politinių jėgų sanklodą bei tolesnę politinių partijų raidą?
R. OZOLAS: Liberalai ir socialdemokratai taps integralia analogiškų Europos partijų dalimi. Jie atstovaus tiems Lietuvos žmonių interesams, kurie bus susiję su ES gyvenimu - kitaip tariant, gyvenimu "viršuje". Kol kas, atsižvelgiant į ES Konstituciją, nematyti, kad tos partijos galėtų veiksmingai atstovauti nacionaliniam Lietuvos gyvenimui. Galbūt jos galės atstovauti savivaldybių lygmeniui - jei tik sugebės matyti Lietuvą ne iš Briuselio, o iš atstovaujamos savivaldybės. Jei nesugebės, tai ir rinkėjų pasitikėjimo jos neturės.
Įdomi detalė: Lietuvos dešinieji, kaip žinoma, tai dvi partijos - liberalai ir konservatoriai. Jų, matyt, laukia vienijimasis. Tai, ką daro konservatoriai, daugeliu atžvilgiu yra liberalizmo politika. Arba jie taps liberaliaisiais konservatoriais, arba liberalai - konservatyviaisiais liberalais, bet jų susivienijimas yra neišvengiamas. Patvaresnis - konservatorių flangas, kuris daugiau remiasi tradicinėmis vertybėmis, o ne atvirumu, kurio paprastai visi žmonės, išskyrus nutrūktgalvius, stačiai bijo. Konservatoriai turi lietuviams būtiną žemės po kojomis jausmą. Šiuo atžvilgiu mes su jais siejamės ir net esame dešinesni už juos.
ELTA: Sąjūdžio laikais turbūt sunkiai galėjome įsivaizduoti, kad interesai politikoje netruks tapti daug svarbesni už idėjas, vertybes ir principus. Jei sutinkate, tai kada, Jūsų manymų, įvyko tas lūžis - nuo vertybių interesų link?
R. OZOLAS: Tai esminis klausimas - ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio plėtros ir nuosmukio problema. Jeigu Vakarų civilizacija eis pasirinktuoju keliu, ji pasirašys savo mirties nuosprendį. Kiek užtruks agonija - kitas klausimas. Gal trumpiau negu Romos imperijos, gal ilgiau. Kad procesai panašūs - akivaizdu.
Pasaulio mastu šis lūžis įvyko dukart. Pirmąjį kartą - pilietinėje plotmėje, priėmus visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, kurioje kalbama tik apie teises, o ne pareigas. Antrąjį kartą - dvasinėje erdvėje, po II Vatikano susirinkimo, kuris reiškė, kad Bažnyčia ima atstovauti ne Dievui, o žmogui. Mano galva, tai buvo katastrofa. Šiandienis pataikavimas vadinamajai "pažangai", kurios prasmės niekas, išskyrus Dievą, negali išaiškinti, tapo ir šiuolaikinės civilizacijos, ir šiuolaikinės Bažnyčios bėdų ištaka. Lietuvoje irgi būta ryškių simptomų. Eidamas į Sąjūdį neįsivaizdavau, kad ne tiesa, o nauda gali būti svarbiausias veiksmų kriterijus. Pirmasis lūžis įvyko Seime, kai pralaimėjo vadinamoji parlamentinė rezistencija. Tada Sąjūdžio grupė Aukščiausiojoje Taryboje išgyveno dvasinę krizę, kurios išraiška buvo kompromisinė Konstitucija. Manau, ateityje Konstituciją gali tekti rašyti iš naujo.
Antrasis lūžis - siūlymasis į ES. Tai buvo pralaimėjimas, eilinį kartą - be šūvio. Mus okupavo ekonominėmis priemonėmis. Pagal Europos Konstituciją, nacionalinių valstybių ten nebus. Kaip ir nacionalinio gyvenimo. Bus tik Briuselio reguliuojamas centralizuotas, globalus europinis gyvenimas, ir šalia jo - tradicinis etninis regionų gyvenimas.
