"Internetas tyrėjams yra labai naudingas atviras šaltinis, - sakė vienas šia veikla užsiimantis britų pareigūnas. - Tačiau, kaip ir kiekvienos niekam nepriskiriamos informacijos atveju, spėjimai turi būti patvirtinti ir patikrinti. Tik vėliau jie gali būti pridėti prie bendro žvalgybos (duomenų) rinkinio".
Žvalgybos ekspertai teigia turintys įrodymų, kad teroristų grupuotės naudojasi internetu ir elektroniniu paštu įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, pritraukti naujų narių ir lėšų, skleisti propagandinę informaciją bei tirti potencialius taikinius.
Naujausią sprogdinimą Saudo Arabijoje tiriantys pareigūnai minėjo "šukuosiantys" internetą, ieškodami koduotų antivakarietiškų elektroninio pašto žinučių ar panašių teiginių diskusijų svetainėse. Tačiau, pasak teisėsaugininkų, labai retai randama informacijos, kuri nurodytų konkretų teroro išpuolio objektą.
Taip pat rasta įrodymų, kad teroristai bando rengti elektronines atakas prieš įvairių šalių nacionalines saugumo infrastruktūras - kompiuterių tinklus, kurie užtikrina policijos atsaką ar elektros energijos tinklų darbą. Tad internetui tampa vis svarbesnis vaidmuo žvalgybos veikloje.
Palydovinė sistema "Echelon", kuri naudojama klausytis pokalbių mobiliaisiais telefonais, dabar turi ir interneto atitikmenį, padedantį peržiūrėti didelę interneto informacijos srauto dalį ir taip nustatyti įtartiną veiklą. Jungtinėse Valstijose ši sistema vadinama DCS-1000 arba "Carnivore" (angl. "mėsėdis"). Anot Ira'os Winklerio (Airos Vinklerio), kuris dirbo kompiuterių sistemų analitiku JAV nacionalinėje saugumo taryboje, panašias technologijas naudoja ne viena Vakarų šalis.
Stebėtojai nurodo, kad žvalgybos tarnybos tebenaudoja tradicinius stebėjimo metodus. Pavyzdžiui, bandoma kurti tinklalapius, kurie pritrauktų norimus stebėti įtariamuosius. Panašių priemonių imasi ir tariami teroristai. "Jei teroristai mano, kad yra stebimi, jie gali paskelbti pokalbius, kurie viską supainiotų", - aiškino I. Winkleris, dabar dirbantis vyriausiuoju saugumo strategu kompiuterių gamintojoje "Hewlett-Packard".
Tyrėjai ir saugumo ekspertai teigia, jog, nepaisant šiuolaikinių priemonių, žvalgybos menas nepasikeitė, o duomenų rinkimas netapo tikslesnis.
"Renkant žvalgybinius duomenis "X" beveik niekad nereiškia vietos, - sakė Richardas Starnesas(Ričardas Starnsas), vadovaujantis Didžiosios Britanijos telekomunikacijų bendrovės "Cable & Wireless" reakcijos į nenumatytus atvejus skyriui ir konsultuojantis šalies Centrinės kriminalinės policijos valdybos kompiuterinių nusikaltimų padalinį. - "X" vietą žymi tik tuomet, kai disponuojama vidine informacija, gauta iš asmens, kurio pateikiamų duomenų tikslumas jau buvo patikrintas. Tai visada yra aukščiausio lygio žvalgybinė informacija. Jei ji suprantama neteisingai, gali žūti žmonės. Supratus teisingai gali būti išgelbėtos gyvybės".
