Kaip BNS pranešė Latvijos URM valstybės sekretorius Maris Riekstinis, Lietuvos pasiūlymą įvertins URM teisininkai ir specialistai.
1981-1991 metais Lietuvos ambasada Vašingtone kasmet gaudavo iš Latvijos ambasados maždaug po 145 tūkstančius JAV dolerių. Susikaupusią skolą latviai prilygina maždaug 1,5 mln. dolerių (4,5 mln. litų pagal dabartinį kursą).
1980 metais baigėsi nepriklausomos Lietuvos aukso atsargos, kuriomis galėjo disponuoti ir taip savo egzistenciją užtikrinti išlikusi Lietuvos diplomatinė tarnyba, iš esmės atlikusi egzilinės Vyriausybės misiją. Iš tų aukso atsargų buvo išlaikoma ir Lietuvos ambasada Vašingtone, tapusi pagrindine nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos būstine.
Nepriklausomos Lietuvos aukso būta ir daugiau, tačiau kai kurių šalių vyriausybės atsisakė jį perduoti egzilinei Lietuvos diplomatinei tarnybai arba jau buvo atidavusios lietuvių taurųjį metalą Sovietų Sąjungai.
Pasibaigus tarpukario aukso atsargoms, kuriomis galėjo disponuoti okupuotos valstybės atstovai tremtyje, tuometinis laikinasis Lietuvos reikalų patikėtinis Vašingtone Stasys Antanas Bačkis kreipėsi į nepriklausomos Latvijos atstovus, dar turėjusius tam tikrų finansinių ir materialinių resursų, kad jie padėtų išlaikyti lietuvių ambasadą Vašingtone.
Latviai sutiko - buvo pasirašyta atitinkama sutartis ir kasmet Latvijos egzilinė vyriausybė skirdavo tam tikrą sumą lietuviams.
Latvijos pinigais Lietuvos ambasada Vašingtone buvo išlaikoma 1981-1991 metais. Tik kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o 1991 metų rudenį pelnė tarptautinį pripažinimą ir vėl galėjo netrikdoma disponuoti savo turtu užsienyje, ambasados Vašingtone veiklą vėl pradėta finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto.
