aA
Prieš aštuonerius metus vedusiam nepilnametę ir su ja sūnaus, kuriam dabar aštuoneri metai, susilaukusiam vyrui iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis Airijoje gyvenančiai buvusiai žmonai negrąžino pas jį dviem dienoms pasisvečiuoti palikto sūnaus. Ar aštuonerių metų berniukui geriau su 27 metų tėvu ir seneliais Panevėžio rajone, Smilgiuose, kur jis gimė ir augo, ar su 25 metų motina, neseniai emigravusia į Airiją?
Už tėvišką meilę – į kaltinamųjų suolą
© Corbis/Scanpix

Po skyrybų – ginčas dėl vaiko

Ramūnas Bučinskas, su savo drauge netrukus sūpuosiantis naujagimį, įsitikinęs, kad sūnui geriausia su juo. Šiuo metu Airijoje gyvenanti jo buvusi žmona Kristina, kuri laukiasi kūdikio nuo savo draugo, neabejoja, kad sūnus turi augti su ja užsienyje.

Du jauni, vienas kitą iš pirmo žvilgsnio pamilę žmonės, po aštuonerių metų nusprendę pasukti skirtingais keliais, negali pasidalinti vaiko. Situacija, rodos, tipiška. Tėvų ginčai dėl vaikų, kai vienas iš jų be kito sutikimo su vaiku išvažiuoja į užsienį ar grįžta į Lietuvą, tampa vis dažnesni, sudėtingesni ir skaudesni tiek suaugusiesiems, tiek jų vaikams, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tarpininkaujanti tėvams konfliktuose.

Tačiau tarpusavyje dėl vaiko globos besiginčijantys tėvai retai kada sėda į teisiamųjų suolą, kaip atsitiko R. Bučinskui. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra smilgiečiui iškėlė baudžiamąją bylą už tai, kad jis buvusios žmonos iš Airijos parvežto ir jam pasisvečiuoti palikto sūnaus jai nebegrąžino.

Vyras tikina taip pasielgęs iš meilės sūnui, nes šis maldavo jo neatiduoti mamai. Gyvendamas su motina ir jos draugu Airijoje vaikas esą tėvui ir seneliams skųsdavosi, kad yra skriaudžiamas. R. Bučinskas iškart ėmėsi žygių susigrąžinti sūnų. Dar šiam gyvenant Airijoje su motina, jis kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

Kai K. Bučinskienė su vaiku trumpam grįžo į Lietuvą, R. Bučinskas nebeleido jai išsivežti sūnaus į Airiją. Vaiko motina nuskubėjo į policiją ir prokuratūrą. Netrukus vaiko tėvą šokiravo žinia, kad jam, tarsi kokiam pagrobėjui, iškelta baudžiamoji byla. Smilgių vidurinės mokyklos, kurią lanko berniukas, pedagogai, Smilgių bendruomenė stojo mūru už R. Bučinską. Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai irgi linkę užtarti vyrą. Tuo tarpu R. Bučinskienė, buvusio vyro apkaltina vaiko skriaudimu, neigia kaltinimus ir tikina, kad jai, atplėštai nuo sūnaus, plyšta iš skausmo širdis.

„Ne iš meilės plyšta, o todėl, kad Airijoje nebegaus pašalpos už vaiką ir pati turės mokėti alimentus“,– netiki buvusios žmonos nuoširdumu R. Bučinskas, pasiekęs, kad teismas jam leistų laikinai globoti vaiką , iki bus priimtas sprendimas byloje dėl mažylio gyvenamosios vietos nustatymo su juo.

Vyras, kuriam gresia iki trejų metų nelaisvės už tai, kad sutrukdė žmonai išsivežti sūnų į Airiją, netiki, kad bus pasodintas į kalėjimą.

Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vadovė Nijolė Stakytė sakė, kad R. Bučinskas pirmasis rajone tėvas, kuriam dėl to, kad nepasidalina vaiko su buvusia žmona, iškelta baudžiamoji byla.

Augino ir žmonos seserį

R. Bučinskas su būsimąja savo žmona Kristina susipažino viešėdamas Klaipėdos rajone beveik prieš devynerius metus. Iš pajūrio krašto kilusi 16-metė ir trejais vyresnis Panevėžio rajono gyventojas įsimylėjo vienas kitą.

Jaunuoliai trumpai susirašinėjo, paskui mergina atkako į Smilgius pas mylimąjį ir ten pasiliko. 2001-ųjų liepą jiedu susituokė. Tuo metu Kristina jau laukėsi kūdikio. Jaunoji pora ir juodviejų pirmagimis sūnus kurį laiką gyveno kartu su R.Bučinsko tėvais, paskui Smilgiuose įsigijo savą būstą.

Pasak R.Bučinsko, kartu su jais gyveno ir jaunesnioji jo žmonos sesuo. „Mano buvusios žmonos tėvai mirė. Kristina buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Jauniausiajai jos seseriai, kai mes ją paėmėme globoti, tebuvo treji metai. Mergaitė iki pat mūsų skyrybų, beveik 8 metus, augo kartu su mumis. Dabar ji gyvena su viduriniąja savo seserimi Vilniuje“,– pasakojo vyras.

K. Bučinskienė, pagimdžiusi vaiką, vakarais mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą. Kelerius metus moteris niekur nedirbo, namuose augino vaiką. Vėliau susirado darbą vietos bare, paskutiniu metu dirbo vienoje Panevėžio degalinių.

R. Bučinskas sakė visą laiką daug dirbęs, kad tik žmonai ir vaikui nieko netrūktų. Jis teigė, kad žmona per kelerius jų bendro gyvenimo metus pakeitė net kelis automobilius. Vyras pasakojo, kad nusipirkęs seną namą Smilgiuose jį savomis rankomis suremontavo ir džiaugėsi, kad jo šeima turės nuosavą būstą.

R. Bučinskas svarsto, kad per darbus, matyt, bus per mažai dėmesio skyręs jaunai žmonai, nes ji susirado kitą ir pareikalavo skyrybų.

Išsiskyrė taikiai

Praėjusių metų vasarį Bučinskai išsiskyrė abipusiu susitarimu. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Teismo sprendime nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta keičiasi kartu su motinos gyvenamąja vieta. R. Bučinskas įsipareigojo buvusiai žmonai vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 litų alimentų.

Po skyrybų K. Bučinskienė su sūnumi išsikraustė gyventi į Panevėžį. Buvę sutuoktiniai sutarė dėl vaiko lankymo. „Iš tiesų ji nedarė jokių kliūčių. Sūnų aš dažnai parsiveždavau namo. Pas mane jis gyveno, kai Kristina buvo savaitei, paskui dviem išskridusi į Airiją“, – sakė berniuko tėvas.

R. Bučinskas neneigia, kad buvusiai žmonai panorus emigruoti į Airiją, jis neprieštaravęs, kad ji išsivežtų ir jųdviejų sūnų. „Sutarėme, kad, jeigu vaikui Airijoje nepatiks ir jis nenorės ten gyventi, galės augti su manimi Smilgiuose“,– sakė jis.

R. Bučinskas dažnai skambindavo sūnui į Airiją, kaip sekasi anūkui, labai domėjosi ir R. Bučinsko motina. Tėvas ir močiutė sunerimo, kai praėjus nedaug laiko vaikas pradėjo skųstis, jog jam Airijoje labai nepatinka. Berniukas artimiesiems pradėjo sakyti, kad jį skriaudžia motinos draugas, o kartais ir pati motina pakelia ranką. Vaikas guodėsi, kad dažnai yra užrakinamas vienas namuose, negauna normaliai pavalgyti.

„Buvusi žmona, sužinojusi, kad sūnus skundžiasi, pagrasino jam, kad, jeigu nesiliaus, ji daugiau nebeleis su manimi bendrauti ir jis apskritai turės pamiršti Lietuvą“,– tikino vyras. Jis sakė turįs pokalbių su sūnumi įrašus.

R. Bučinskas pareikalavo, kad buvusi žmona įsodintų vaiką į lėktuvą ir parskraidintų jį į Lietuvą, tačiau ji to nepadarė. Maža to, ji esą nedavė ir savo adreso. Vaiko tėvas susirado advokatą, kreipėsi į teismą, kad sūnaus gyvenamoji vietą būtų nustatyta su juo.

„Sūnus verkdamas manęs prašė jį pasiimti. Jis sakė, kad nori gyventi su manimi Lietuvoje, mokytis lietuviškoje mokykloje. Smilgiuose jis baigė pirmą klasę, o Airijoje lankė vietos mokyklą, kurioje, kaip supratau iš jo pasakojimų, buvo vienintelis lietuvis. Aš negalėjau sėdėti sudėjęs rankų ir telefonu guosti vaiką“,– pasakojo R. Bučinskas.

Sūnaus motinai nebeatidavė

Šių metų sausio mėnesį K. Bučinskienė su sūnumi trumpam atskrido į Lietuvą. Moteris leido sūnui dvi dienas paviešėti pas tėvą. R. Bučinskas po poros dienų pasiimti vaiko atvažiavusiai žmonai pareiškė jo neatiduosiantis. Jis pasakė, kad kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

K. Bučinskienė nuėjo į policiją. Pareigūnų skambučio sulaukęs R.Bučinskas paaiškino situaciją, davė savo advokato telefono numerį. Vyras galvojo, kad viskas tuo ir baigsis, o tašką jo ginče su buvusia žmona dėl vaiko padės teismas.

Tačiau netrukus jis sulaukė šaukimo pas tardytoją ir sužinojo, kad jam iškelta baudžiamoji bylą dėl savavaldžiavimo. Kovo pabaigoje Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra bylą perdavė teismui. Prokurorė motyvavo, kad tėvas pasiimti vaiką gali tik tada, kai teismas priims jam palankų sprendimą. Tačiau jis tai padarė nesulaukęs teismo sprendimo. Toks R. Bučinsko elgesys traktuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymas. Vaiko motinos teisėms ir teisėtiems interesams esą buvo padaryta didelė žala. R.Bučinskas gali būti nubaustas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Balandį turėjęs įvykti teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus K. Bučinskienei ir R. Bučinsko advokatui, – šis susirgo. Prieš tai R. Bučinskas pasiekė, kad teismas leistų jam laikinai globoti sūnų, kol bus pakeista jo gyvenamoji vieta.

Berniukas nuo sausio pabaigos gyvena kartu su tėvu,Smilgiuose lanko antrąją klasę. R.Bučinskas pasakojo, kad jam daug nerimo kėlė sūnaus psichologinė būsena ir apskritai sveikata. Tėvas vežiojo sūnų pas gydytojus, psichologus.

„Dabar sūnus atsigavęs, linksmas, turi daug draugų. Čia jo gimtinė, jo namai. Jis nenori važiuoti pas motiną į Airiją. Tai jis patvirtino ir teisme“,– kalbėjo vyras. Tuo metu K. Bučinskienė tikina, kad buvęs vyras manipuliuoja vaiku. Moteris neigia vyro mestus kaltinimus, kad ji ar jos draugas skriaudė vaiką, juo nesirūpino. Berniuko motina pasiryžusi kovoti dėl sūnaus globos.

Siūlo paisyti vaiko nuomonės

Panevėžio rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja N. Stakytė sakė, kad berniukas ir jiems patvirtino norįs gyventi su tėvu. Specialistė mano, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, turėtų atsižvelgt į aštuonmečio nuomonę. Juolab kad R. Bučinskas visų yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, turi būstą.

„Rajone pastaruoju metu tarp besiskiriančių šeimų daugėja ginčų dėl vaikų globos, nemažai šeimų ginčus sprendžia teismuose civilinio proceso tvarka. Tačiau iki šiol nė vienam nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos. Žiūrint iš žmogiškų pozicijų, R. Bučinskas tikrai nėra nusikaltėlis. Kita vertus, teisininkams, matyt, atrodo kitaip“,– kalbėjo vedėja.

N. Stakytė apgailestauja, kad buvusiems sutuoktiniams nepavyko gražiai susitarti. Anot jos, dėl tėvų rietenų visada kenčia vaikai. Vaikų teisių apsaugos specialistė pasakojo, kad auga besiskiriančių jaunų, metus ar kelerius santuokoje pragyvenusių ir mažus vaikus auginančių šeimų skaičius.
„Vyrai siekia, kad mažyliai liktų gyventi su jais, motinos nesutinka. Mažų vaikų nuomonės nepaklausi, ir tarp buvusių sutuoktinių užverda ilga kova“,– kalbėjo ji.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų teigimu, kartais mažus vaikus palikus tėvų globai paaiškėja, kad vyrai stokoja įgūdžių savarankiškai juos auginti. „Pavyzdžiui, vienas vyras mažylį nusivežė prie jūros ir visą dieną laikė saulėje. Vaikas smarkiai nudegė, ant kūno atsirado pūslės. Vaiko motina sukėlė skandalą ir pareikalavo, kad mažylis būtų atiduotas jai“,– pasakojo N.Stakytė.
Kalbėdama apie Bučinskų kovą dėl sūnaus, vedėja sakė, kad tėvams reikėtų pamiršti abipuses nuoskaudas ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų geriausias ne kuriam nors vienam iš jų, o vaikui.

Bendruomenė – už tėvą

„Mes už tai, kad vaikas augtų su tėvu savo gimtinėje. R.Bučinskas labai darbštus, negeriantis, rūpestingas vyras. Jo tėvai taip pat gerbiami, šviesūs žmonės. Tuo metu apie buvusią jo žmoną kaimo nuomonė ne tokia jau gera. Patikėkite, kaime žmonės apie vienas kito gyvenimą žino daugiau nei miestiečiai apie savo kaimynų už tvoros.

Mes buvome šokiruoti, kad R. Bučinskui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tai absurdas. Jis nėra nusikaltėlis. Negi tėvas turėjo išvaryti vaiką iš namų, kai šis verkė ir sakė nenorįs išvažiuoti su motina į užsienį?“ - teigė bendruomenės narė Vlada Romualda Kairienė.

Tėvai ginčijasi vis aršiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, teigia, kad gilėja tėvų ginčai dėl vaikų, kai vienas iš jų be kito sutikimo išvyksta iš Lietuvos ar iš užsienio parvyksta į Lietuvą.

Pastaruosius kelerius metus daugiausia vaikų išvežama iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Italiją, taip pat iš šių šalių daugiausiai vaikų neteisėtai išvežama į Lietuvą. Praėjusiais metais gauti 5 prašymai dėl neteisėtai parvežtų ar laikomų Lietuvoje vaikų.

Dažniausiai pasitaikanti situacija – nutrūkus tėvų santykiams ar iširus mišriai santuokai, taip pat susidūrus su finansiniai sunkumais, vienas iš tėvų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į savo kilmės šalį be kito tėvo (motinos) sutikimo. Pastebima, kad vaikai, dėl kurių neteisėto atvežimo į Lietuvą pernai nagrinėti ankstesniais metais gauti prašymai, buvo iki 3metų amžiaus, į Lietuvą atvykę su motinomis. Minėtų prašymų nagrinėjimas yra sudėtingas, nes tokio amžiaus vaikams svarbi motinos globa, o motinos nurodo dėl įvairių priežasčių negalinčios grįžti į užsienio valstybę.

2009 metais sumažėjo prašymų dėl vaikų, neteisėtai išvežtų iš Lietuvos į kitas valstybes ar laikomų jose. 2007 metais nagrinėta 15 tokių atvejų, 2008 metais –17, 200 metais – 5 prašymai.
Pabrėžiama, kad labai svarbu klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ar vieno iš tėvų bendravimo tvarkos pakeitimo spręsti tariantis tarpusavyje, gražiuoju. Įsikišus teismams, ypač kitos valstybės, situacija tampa tik sudėtingesnė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai kviečia tėvus kreiptis į juos ir pasikonsultuoti.

'Sekundė“