aA
Lietuvoje per metus nusižudo daugiau gyventojų nei yra nužudoma ir žūsta autoavarijose kartu sudėjus. Baigti gyvenimą pabando dar maždaug tiek žmonių, kiek gyvena mieste dukart didesniame nei Gargždai.
Noose
Žudosi dėl tikėjimo stokos, dėl ligų, dėl to, kad negali nusipirkti jachtos, kad mama neišleido į šokius. Kad visa Lietuva neišsižudytų, Vyriausybė patvirtino prevencijos programą, kurioje užsibrėžta pasitraukti iš pasaulinės savižudybių lyderės pozicijų.

Numatyta pasiekti ES šalių savižudybių vidurkį, sudaryti ekspertų grupes ir net organizuoti meninę saviveiklą Lukiškių kalėjime.

Liūdni skaičiai

Naujausiais duomenimis, Lietuva ir toliau pirmauja pasaulyje pagal savižudybių statistiką - vidutiniškai 73,7 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Iš viso išeitų daugiau nei 2200 savižudžių per metus. Jei tikėsime, kad bando nusižudyti iki 20 kartų daugiau nei tikrai nusižudo, išeitų, jog per vienerius metus Lietuvoje bando išeiti iš gyvenimo iki 44 tūkstančių, tai yra maždaug tiek gyventojų, kiek gyventų dvie-juose Gargždų dydžio miestuose.

Iš tiesų savižudybių skaičius - dar didesnis. Statistika skaičiuoja tik tuos savižudžius, kurių mirties priežastis yra tiksliai nustatyta kaip savižudybė. Į savižudžių sąrašą nepatenkama, jei nėra aišku, žmogus nusiskandino ar nuskendo, iššoko pro langą ar iškrito, nusižudė trenkdamasis automobiliu į sieną ar tai buvo žūtis autoavarijoje.

Dažniausiai kariasi

Pasak Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus vedėjo Diomeno Vitkaus, pernai uostamiestyje savižudybė kaip mirties priežastis pripažinta 122 kartus. Realiai savižudybių gali būti apie 10 proc. daugiau. Tiek Klaipėdoje, tiek visoje Lietuvoje ir pasaulyje dažniausias savižudybės būdas yra pasikorimas (109 iš 122).

Dažniausiai žudomasi pavasarį, didžioji savižudžių dalis yra vyrai. D.Vitkaus teigimu, Klaipėda savižudybių atžvilgiu nėra ypatinga, tačiau prieš kelerius metus buvo ypatinga nužudymais. „Tiesiog kaip pagal grafiką per mėnesį būdavo arba vienas nušautas, arba vienas susprogdintas“, - prisimena D.Vitkus.

Jo teigimu, savižudybių statistiką gali falsifikuoti ir savižudžių artimieji, vengiantys mirties liudijime matyti žodį „savižudybė“. Bent jau dėl to, kad kunigas gali atsisakyti laidoti savižudį su bažnytinėmis apeigomis.

Tikėjimo stoka

Pasak Marijos Taikos Karalienės parapijos klebono Petro Smilgio, savižudybės yra susijusios su tikėjimu. Tiksliau - su tikėjimo ir tikėjimo gilumo stoka. „Tremtiniai Sibire neišsižudė, nes tikėjo“, - teigia P.Smilgys. Savižudybių gausą Lietuvoje kunigas sieja su pusšimtį okupacijos metų naikintu tikėjimu.

„Tikėjimas pasiūlo prasmę, alternatyvą, kelis pasirinkimo variantus, išeitį bet kurioje situacijoje atsidūrusiam žmogui“, - sako kunigas. Jo teigimu, katalikų bažnyčia neturi nuostatos atsisakyti laidoti savižudžių su apeigomis. Prieš kelis dešimtmečius bažnyčios požiūris buvo griežtesnis.

Dabar, pasak P.Smilgio, gali būti atvejų, kad kunigas atsisako atlikti apeigas tik tuo atveju, jei bažnyčiai yra tikrai žinoma, jog savižudis visada neigė tikėjimą ir ignoravo bažnyčią. „Nors savižudis ir pažeidžia penktąjį Dievo įsakymą, tačiau tam, kad tai būtų sunki nuodėmė, turi būti ir to žmogaus proto bei valios pritarimas šiam poelgiui. Negalima teigti, kad savižudžiai patenka į pragarą, nes tik Dievas žino, kiek tas žmogus turėjo tikėjimo. Biblijoje net nėra pasakyta, kad Judas pateko į pragarą“, - teigė klebonas.

Biblijoje yra minimi penki savižudybės atvejai. „Lietuvoje žmonės melancholiški, pavargę, neturintys vidinių jėgų atsispirti sunkumams ir slogioms nuotaikoms“, - tvirtino Šv. Juozapo Darbininko parapijos vikaras Saulius Tamošaitis. Viduramžiais savižudžius laidodavo be apeigų, ne bendrose kapinėse, o kur nors patvoryje, jų turtas būdavo konfiskuojamas miesto naudai. Šiandien griežtesnė bažnyčios pozicija savižudžių atžvilgiu, kunigo manymu, savižudybių skaičiaus nesumažintų.

Tačiau ir tikėjimas kartais nesutrukdo baigti gyvenimo savo noru. Prieš kelerius metus Lietuvoje nusižudė kunigas.

Šventės - gedulas

Kai buvo išspausdintos garsaus rašytojo J.V.Gėtės „Jaunojo Verterio kančios“, Vokietijoje žymiai padaugėjo savižudybių. Šiandien savižudybių „užkrečiamumas“ vadinamas Verterio efektu. Pasak klaipėdiečio psichologo Mykolo Ridiko, Lietuvoje žudomasi ir dėl Margirio efekto.

Psichologo teigimu, sudėtingos situacijos išprovokuoja senuosius archetipus. Tauta šiuo metu yra atsidūrusi tokioje pat aklavietėje, kurioje buvo atsidūręs herojus savižudis kunigaikštis Margiris. Siekdami išspręsti problemas, kai kurie seka Margirio pavyzdžiu ir žudosi.

„Margirio palikuonys“ kažkodėl nesižudė 1930 metais, nepriklausomoje Lietuvoje savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir kitose Europos valstybėse (1930 metais Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir Vengrijoje - apie 30).

M.Ridikas teigia, kad anksčiau žmonės tikėjo ateitimi, o dabar jaučiasi lyg patekę į aklavietę. Ir visos lietuvių šventės - tai gedulas, verkimas ir raudos. Pasak M.Ridiko, dabar gyvename tokio greito tempo laikais, kai žmonės tiesiog tuoj pat nori patenkinti savo poreikius.

„Žmonės tampa nelaimingi kaip vaikai, patekę į didelę žaislų parduotuvę, kur visko daug ir net nežinai, ko tikrai pats nori. Todėl dvidešimtmetis nusižudo dėl to, kad negali tuoj pat nusipirkti jachtos, dar jaunesni žudosi, nes mama neišleidžia į šokius“, - sakė M.Ridikas. Psichologas mano, kad Lietuvoje daug savižudžių ir dėl dominuojančios katalikybės.

Pasak M.Ridiko, palyginti, pavyzdžiui, su protestantiškąja Estija, tikėjimas Lietuvoje skatina laukti dovanų iš Dievo, o ne pačiam dirbti, siekti ir pasiekti. Ar tuoj visa Lietuva išsižudys? „Neišsižudysime. Gal greičiau išmirsime negimdydami“, - samprotavo M.Ridikas. Psichologo manymu, viena svarbiausių savižudybių mažinimo priemonių turėtų būti savižudybių romantizavimo panaikinimas ir kompleksinės prevencijos programos paruošimas.

Kaliniai pieš

Pasak Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus vedėjo D.Vitkaus, pernai uostamiestyje savižudžių užregistruota dvigubai daugiau nei žuvusių autoavarijose - atitinkamai 122 ir 66. D.Vitkaus teigimu, siekiant mažinti autoavarijų skaičių nuolat rengiamos įvairios akcijos, o kad sumažėtų savižudybių, nedaroma nieko. Yra tik Vyriausybės patvirtinta Savižudybių prevencijos 2003-2005 metais programa.

Vienas pagrindinių programos tikslų - iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki ES vidurkio - 25 šimtui tūkstančių gyventojų. Programos biudžetas - 3,132 mln. litų. Didžiausia suma - 60 tūkst. litų - skirta tarptautinei konferencijai surengti. Dalyvavimui tarptautinėse savižudybių konferencijose - po 50 tūkst. per metus.

Įsigyti užsienyje leidžiamos literatūros - po 10 tūkst. per metus. Po tūkstantį litų 2004 ir 2005 metams skirta meninei saviveiklai Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime organizuoti. Kaip teigė šio kalėjimo Auklėjamojo darbo skyriaus viršininkas Dmitrijus Voskresenskis, greičiausiai meninė saviveikla pasireikš dailės konkursų tarp nuteistųjų rengimu.

Gelbsti telefonai

Po Lietuvos, ir toliau pirmaujančios pasaulyje savižudybių skaičiumi, eina Rusija, Estija, Baltarusija, Latvija, Vengrija. Iš Vakarų Europos šalių liūdnai pirmauja Suomija - 39 savižudybės.

Helsinkio statistikos instituto mokslininkės Helenos Korpi teigimu, savižudybių skaičius Suomijoje mažėja dėl mobiliųjų telefonų paplitimo - telefonu žmonėms lengviau kalbėti apie depresiją. „Nokia“ gimtinė Suomija pagal mobiliųjų telefonų paplitimą pirmauja pasaulyje. Mažiausiai žudomasi Portugalijoje - 3 savižudybės 100 tūkst. gyventojų.

D.Vitkus prisimena atvejį, kai neseniai Rimkų gyventojas padarė nedidelę avariją, po to negalėdamas atlyginti nuostolių nusižudė puldamas po vilkiko ratais.

Klaipėdietė iššoko iš 13 aukšto, be motinos liko šeši vaikai.

Kai sužinojo, kad yra išrašoma, pro ligoninės langą iššoko ir užsimušė neturinti kur dėtis senutė.

Vyras paprašė žmonos pinigų alui, grasindamas, kad negavęs iššoks pro langą. Negavo ir iššoko.