A.Brazauskas teigė pasiūlęs prezidentui susitikti su tyrimą Generalinės prokuratūros ikiteisminį dėl grasinimo valstybės tarnautojui atliekančiais pareigūnais ir atsakyti į jų klausimus.
"Tai visiškai normalus dalykas", - sakė A.Brazauskas.
"Aš manau, kad tai būtų reikalinga", - pridūrė premjeras.
A.Brazausko teigimu, prezidentas turi pasisakyti "patarėjų korpuso atžvilgiu", tačiau neįvardino, kokių būtent patarėjų prezidentas turėtų atsisakyti. Praėjusią savaitę premjeras Lietuvos radijui yra pareiškęs, kad prezidentas turėtų atsisakyti kai kurių savo komandos narių.
Nemažai politikų ir visuomenės kritikos yra sulaukęs prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas dėl savo pasisakymų apie užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Be to, premjeras žurnalistams teigė pataręs R.Paksui "atsiriboti" nuo "kitų poveikių, faktų, asmenų". "Jo žodis turi būti labai konkretus, kategoriškas, tiesus ir žmonėms suprantamas, nes triukšmo dydis keletą kartų peraugo (skandalo - BNS) turinio dydį", - sakė A.Brazauskas.
Premjeras tikisi, kad pirmadienį rengiamoje spaudos konferencijoje prezidentas išdėstys savo poziciją.
"Tikiuosi, kad prezidentas paaiškins giliau, plačiau visą tą situaciją. Manau, kad prezidento ryžtingi veiksmai gali pasukti visą šitą procesą į kitą pusę", - teigė premjeras.
Paklaustas, ar prezidento apkalta nebūtų geriausias pasiaiškinimas visuomenei dėl kilusio skandalo, premjeras teigė, kad apkalta turi būti tuo atveju, jei bus nustatyta, kad prezidentas pažeidė įstatymus.
Per Generalinės prokuratūros pradėtą tyrimą dėl grasinimų prezidentui jau apklausti prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė, o dosniausias R.Pakso rėmėjas verslininkas Jurijus Borisovas apklaustas jau dukart. 1,2 milijono litų paaukojusiam J.Borisovui pateiktas įtarimas grasinus prezidentui, iš verslininko atimti abu -lietuviškas ir rusiškas - pasai, kad įtariamasis negalėtų pabėgti iš šalies.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis žiniasklaidai yra sakęs, kad šalies vadovą ketinama apklausti kaip liudytoją.
J.Borisovui pritaikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kad panaudojant psichinę prievartą iš valstybės tarnautojo (šiuo atveju - prezidento) buvo reikalaujama atlikti veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai.
Pagal įstatymus R.Pakso apklausa dar gali ir neįvykti, nes prezidentas turi teisę atsisakyti dalyvauti tardyme.
Anksčiau įstatymai prezidento neišskirdavo iš kitų proceso dalyvių. Bet gegužės 1-ają įsigaliojusiame naujame Baudžiamojo proceso kodekse prezidento apklausa apibrėžta straipsnyje "Liudijimo ypatumai". Jame rašoma: "Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas".
Jei R.Paksas sutiks būti apklaustas, tai turės padaryti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas. Generalinė prokuratūra ketina prašyti, kad prezidentas sutiktų, jog apklausiant dalyvautų ir prokuroras. Jei R.Paksas bus nusiteikęs bendrauti tik su teisėju, pastarajam prokuratūra iš anksto surašys klausimus.
Beje, R.Paksą apklausti planuoja ir laikinoji Seimo komisija, tirianti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Prezidentūra teigia kol kas negavusi teisėjų prašymo apklausti prezidentą.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje jau antrą kartą mėginama apklausti prezidentą. Prezidentaujant A.Brazauskui Generalinė prokuratūra norėjo jį apklausti kaip liudytoją Sausio 13-osios byloje, bet tuometinis prezidentas nesutiko.
Pasiklausyti A.Brazausko brifingo pirmadienį į Prezidentūros spaudos konferencijų salę sugūžėjo ne tik didelis žurnalistų būrys, bet ir prezidento patarėjai bei kiti Prezidentūros darbuotojai.
