"Jeigu aiškiai nematai, kada reikia baigti derybas, niekas nespaudžia, kad būtų paspartintas procesas ir priimti sprendimai. Bet kai tai nusprendžiama, nebėra prasmės vilkinti proceso", sakė derybininkas.
ES kandidatės yra susirūpinusios, kad šiam blokui trūksta tikro ryžto didelio masto plėtimuisi į rytus. Jų manymu, ES nenoras paskirti pirmaujančių kandidačių stojimo laiką rodo, kad šis procesas gali užsitęsti metų metus.
Atsakydamas į šiuos būgštavimus, ES plėtimosi įgaliotinis Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas) ketvirtadienį paragino kandidates neprarasti tikėjimo. Tačiau, pasak jo, tikslių datų negalima paskirti, kol kandidatės nepatenkins ES narystės sąlygų.
A. Streimannas skundėsi, kad pažanga sunkiais klausimais, tokiais kaip aplinkosaugos, per dvejus derybų su Estija metus buvo pernelyg lėta. Iš esmės tebuvo keičiamasi informacija.
"Imkime spręsti aplinkosaugos ir transporto klausimus - tikriausiai galėsime dėl ko nors sutarti, tačiau iki šiol tokios diskusijos nebuvo", sakė derybininkas.
Pasak jo, dabar Estija ir ES priartėjo prie lemiamo momento, ir Prancūzijai pirmininkaujant turėtų įvykti kokybinis pokytis.
Jeigu ES vilkins esminius sprendimus, stojimo idėja, į kurią investuota tiek lėšų, praras populiarumą pačioje Estijoje, sakė A. Streimannas.
Estija pradėjo stojimo derybas 1998 metais ir yra laikoma viena pirmaujančių ES kandidačių. Su ja jau pradėta tartis dėl visų derybinių skyrių, kurių yra 31, o derybos dėl 13-os skyrių preliminariai jau baigtos.
