Pastaruoju metu pasmarkėjo televizijos žurnalistą kamavę širdies veiklos sutrikimai. 2001 metų balandį, po savo draugo, visame pasaulyje žinomo tyrėjo ir keliautojo Toro Heyerdahlo (Turo Hejerdalo) mirties, J.Senkevičių buvo ištikęs miokardo infarktas.
J.Senkevičius, kuris gimė 1937 metų kovo 4 dieną Mongolijos mieste Čoibalsane, 1960 metais tuometiniame Leningrade baigė Karo medicinos akademiją, o už kelių metų persikėlė dirbti į Maskvą, kur kelis dešimtmečius dirbo Medicinos ir biologijos problemų institute.
1973 metais jis buvo pakviestas į Centrinę televiziją vesti laidos "Keliautojų klubas". Ši išpopuliarėjusi laida, 1997 metais pelniusi aukščiausią Rusijos televizijos apdovanojimą "TEFI", buvo įtraukta į Guinnesso (Gineso) rekordų knygą.
J.Senkevičius teigė siekiąs, kad ši laida būtų pažintinė, ir sąmoningai vengė pagundos panaudoti televizijos galią politikai ar reklamai. Pastaruoju metu jis vis dažniau aukojo tolimų kelionių egzotiką, kad parodytų daugiau laidų apie savo šalį. Jis prisipažino, kad labiausiai pasaulyje jam patinka Kamčiatka.
"Aš nenoriu, kad iš to, ką mes nufilmavome, žiūrovai susidarytų įspūdį, jog iš Rusijos reikia bėgti arba šliaužti į kapines, - sakė jis neseniai viename savo interviu. - Mes likome kone vienintelė laida, kuri pateikia bent šiokį tokį teigiamą dabartinės Rusijos vaizdą".
J.Senkevičius, 1997 metais išrinktas Rusijos televizijos akademijos nariu, taip pat buvo Rusijos keliautojų asociacijos prezidentas ir Tarptautinio humanitarinės pagalbos ir bendradarbiavimo fondo vienas pirmininkų.
Žurnalistas yra daugiau kaip 60 darbų kosmoso fiziologijos ir psichologijos bei žmogaus ekstremaliomis sąlygomis tyrimo srityje autorius, be to, parašė atsiminimų knygą "Ilga kaip gyvenimas kelionė".
KULTINĖ ASMENYBĖ
1966 metais karo gydytojas J.Senkevičius nupjovė uodegas šunims Vėjeliui ir Angliukui ir išlydėjo juos į kosmosą. Turėjo skristi ir jis, bet išvyko metams į Antarktį. 1969 metais T.Heyerdahlas pakvietė jį kaip gydytoją į papiruso valtį "Ra". O 1973 metais J.Senkevičius pasirodė televizijos ekrane, ir nuo tada 30 metų buvo kultinė asmenybė kelioms kartoms.
Į pirmąją kelionę J.Senkevičius pateko vos tik gimęs - tėvai dirbo Mongolijoje gydytojais. Per skirtus jam 66 metus J.Senkevičius apkeliavo daugiau kaip 120 šalių ir sakė, kad dar yra šimtas valstybių, kuriose norėtų apsilankyti.
Medicinos mokslų kandidatas, atsargos medicinos tarnybos pulkininkas, SSRS valstybinės premijos bei "TEFI" laureatas J.Senkevičius prisipažino, jog labiausiai dirbti jam trukdo tingėjimas. "Aš diktatorius, bet švelnus", - sakė jis apie save.
"Tingus" J.Senkevičius spėjo ne tik pabūti kosmonautų būryje ir praleisti metus atskirtas nuo pasaulio stotyje "Vostok" Antarktyje , kur vidutinė metinė temperatūra nepakyla aukščiau minus 50 laipsnių Celsijaus, - jo, kaip išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis specialisto, įgūdžiai pravertė SSRS ekspedicijoms į Šiaurės ašigalį 1979 metais ir į aukščiausią pasaulio viršūnę Everestą 1982 metais.
Garsus norvegų keliautojas T.Heyerdahlas pasiėmė jį į valtį "Ra" 1969 metais, o aštuntojo dešimtmečio pabaigoje patikėjo jam vietą "Tigris" , perplaukusio Indijos vandenyną, įguloje. 2002 metų balandžio 18 dieną T.Heyerdahlui mirus nuo vėžio, J.Senkevičių ištiko infarktas.
