Nuomonės tyrimų rezultatai rodė, kad maždaug vienerius metus už stojimą į ES esančių norvegų stovykla pirmavo. Pavyzdžiui, sausio mėnesį "taip" prisijungimui prie bloko sakiusiųjų buvo 52 proc., prieštaravusių jam - tik 27 proc. Likusieji buvo neapsisprendę.
Prieš prisijungimą prie bloko norvegai per referendumus balsavo jau du kartus - 1994 ir 1972 metais.
Per paskutinį nuomonės tyrimą rugsėjo 8-11 dienomis buvo apklausta 900 žmonių.
Kaimyninės Švedijos gyventojai praėjusį sekmadienį tarė "ne" vyriausybės pasiūlytam euro įvedimui. Tam pasipriešino 56,2 proc. rinkėjų, o "už" buvo 41,8 proc.
"Daugumos žmonių nuomonę apie narystę ES lemia Norvegijos ekonominės perspektyvos, - laikraščiui "Dagbladet" teigė Oslo universiteto politikos mokslų ekspertas Frankas Aarebrotas. - Tai neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta Europos Sąjungoje".
Norvegijos centrinis bankas praėjusių metų gruodį indėlių palūkanų normą sumažino nuo 7 proc. iki 2,5 proc.
Latvija - paskutinė iš devynių į ES stojančių Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių surengusi referendumą dėl narystės ES - stojimui į bloką šeštadienį tarė tvirtą "taip".
