Latvių piliečiams per referendumą reikėjo atsakyti į paprastą klausimą: "Ar pritariate Latvijos narystei Europos Sąjungoje?"
6 val. 28 min. buvo apibendrinti balsavimo visose 1006 rinkimų apylinkėse rezultatai.
Prieš narystę ES balsavo 32,3 proc. referendumo dalyvių, 0,7 proc. biuletenių pripažinti negaliojančiais.
Latvijos sostinėje už narystę ES balsavo 59,1 proc., arba 162 877 rinkėjai.
Dviejuose didžiausiuose šalies miestuose- Daugpilyje ir Rezeknėje - referendumas baigėsi neigiamais rezultatais. Daugpilyje stojimui į ES pritarė tik 31 proc., Rezeknėje - 43 proc. balsavusiųjų.
Daugiausia eurooptimistų gyvena Liepojoje - 77 proc. ir Ventspilyje - 73,2 proc.
Referendume balsavo 1 002 256, arba 72,53 proc. rinkėjų - daugiau negu 2002 metų spalio mėnesį vykusiuose Seimo rinkimuose.
Šie duomenys beveik nesiskiria nuo rezultatų, kuriuos apklaususi balsavusiuosius netrukus po referendumo pabaigos paskelbė BNS - šios naujienų agentūros duomenimis, už euronarystę balsavo 69 proc. žmonių, o jai nepritarė - 31 procentas.
Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kuri aktyviai agitavo balsuoti už šalies narystę ES, nieko nelaukdama pasveikino tėvynainius su sprendimu prisijungti prie ES, kuri kitų metų gegužės mėnesį nuo 15 valstybių išsiplės iki 25.
"Sveikinu Latviją su šiuo išmintingu sprendimu", - sakė ji prieš pradėdama pjaustyti didelį tortą svečiams, susirinkusiems švęsti sėkmingo referendumo.
"Esu labai laiminga dėl rezultatų, - sakė ji. - Esu dėkinga žmonėms ir tikra, kad niekas dėl to neapgailestauja".
Ministras pirmininkas Einaras Repšė pareiškė, jog šeštadienio pergalė yra toks pat reikšmingas Latvijai įvykis kaip nepriklausoma šalies raida tarpukario laikotarpiu ir nepriklausomybės atgavimas 1991 metais.
"Trečiojo svarbiausio įvykio sulaukėme šiandien patvirtinę sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos", - sakė E.Repšė.
Pagal Latvijos įstatymus, referendumo rezultatai galioja tik tuo atveju, jei jame dalyvaujančių rinkėjų skaičius nėra mažesnis už pusę tų žmonių, kurie dalyvavo paskutiniuose parlamento rinkimuose, skaičiaus. Taigi referendumas būtų pripažintas įvykusiu, net jeigu balsuoti būtų atėję 35,14 proc. visų rinkėjų.
Iš 10 šalių kandidačių prisijungimui prie ES jau pritarus aštuonioms valstybėms, o devintajai, Kiprui, ratifikavus narystę parlamente, Latvijos neryžtingumas vertė Briuselį nuogąstauti, kad ambicingi ES plėtros planai gali žlugti neatlaikę paskutinės kliūties.
Politikos apžvalgininkų ir sociologų nuomone, paskutinę akimirką dvejojančius latvius pereiti į eurošalininkų stovyklą paskatino aktyvi populiarios V.Vykės-Freibergos proeuropietiška pozicija ir kaimyninė Estija, kuri ES ištarė "taip" praėjusį sekmadienį.
Tarp Estijos ir Lietuvos įsiterpusios Latvijos, kuri rytuose ribojasi su Rygai nedraugiška Rusija, o pietryčiuose - su Baltarusija, geografinė padėtis yra nepalankiausia iš visų trijų Baltijos šalių.
Be to, dėl didelės rusakalbių bendruomenės, kuri sudaro beveik trečdalį Latvijos gyventojų, šios šalies santykiai su Rusija yra labiausiai įtempti.
Šeštadienio plebiscitas savo ruožtu irgi parodė rusakalbių piliečių priešiškumą eurointegracijai - antrame pagal didį šalies mieste Daugpilyje, kuriame dauguma gyventojų yra ne latviai, tik du iš trijų plebiscite balsavusių piliečių nepritarė šalies stojimui į Sąjungą. Rezeknėje, kitame dideliame mieste, "taip" tarė kiek daugiau piliečių - 43 procentai.
V.Vykė-Freiberga sakė mananti, kad Latvijos narystė ES padės pagerinti Rygos ir Maskvos santykius.
"Manau, kad geresnių santykių su Rusija perspektyvos pagerės, kai ateis galas šiam netikrumui prie rytinės Baltijos pakrantės".
Maždaug 22 proc. Latvijos gyventojų yra asmenys be pilietybės ir šeštadienį negalėjo pareikšti savo nuomonės.
Tačiau ironiška, kad nepaisant pavykusio referendumo, kuris vainikavo daugiau negu dešimties metų pastangas siekti narystės, E.Repšės vyriausybė gali žlugti dėl valdančiąją koaliciją draskančių kivirčų.
Netrukus po balsavimo pabaigos Latvijos pirmosios partijos (LPP) pirmininkas Arikas Jakabsonas pareiškė, kad A.Repšės kabinetas "užplaukė ant seklumos" ir kad jis mato galimybę dirbti dabartiniame kabinete tik tuo atveju, jeigu bus pakeistas premjeras.
Į tai premjeras atkirto, kad po tokio pareiškimo LPP daugiau nebegali laikyti savo vyriausybės nare.
Apžvalgininkų nuomone, tokiu atveju E.Repšė, kurį koalicijos partneriai kaltina autokratizmu, turėtų arba sudaryti mažumos vyriausybę, arba pakviesti į kabinetą kraštutinę kairiąją partiją. Kadangi tokia vyriausybė vargu ar būtų darbinga, premjero "Naujajam laikui" galbūt galiausiai tektų pasitraukti į opoziciją ir užleisti vietą naujai centro dešinės koalicijai.
Užsienio diplomatai pažymėjo, kad užsitęsusi vyriausybės krizė gali pakenkti Latvijos įvaizdžiui ES valstybėse ir sukelti užsienio investuotojams abejonių dėl šios Baltijos šalies politikos stabilumo.
