Pinigai, apgaule gauti iš tokių organizacijų kaip Raudonasis Kryžius, iš tikrųjų buvo panaudoti ne laidotuvių išlaidoms ir psichologo konsultacijoms dėl artimųjų netekties, o naujam automobiliui įsigyti ir kredito kortelės įsiskolinimui padengti.
Skelbdamas nuosprendį R.Zweibelas pareiškė, kad 54 metų C.Kendallas akivaizdžiai "nepaiso jokių moralinių vertybių" ir greičiausiai nebus išteisintas.
Dvylika vaikų turintis C.Kendallas "sukūrė" tryliktąją atžalą, kurią pavadino Wilfredu (Vilfredu), ir "įteisino" jos gimimą suklastotais dokumentais - Gajanoje išduotu gimimo liudijimu bei kelionės dokumentais, kurių neįmanoma teisiškai pagrįsti.
Jungtinių Valstijų ambasadoje Gajanoje dirbanti liudininkė tvirtino niekaip negalėjusi rasti įrašo, kad Cyrilui Kendallui gimė sūnus, vardu Wilfredas. Tuo tarpu keturi vyresnieji teisiamojo vaikai teisme tvirtino Wifredą iš tikrųjų gyvenus ir netgi pasakojo, kaip bendraudavo su išgalvotu broliu.
Pasibaigus teismui C.Kendallo advokatai išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog nuteistasis tikrai turėjo sūnų ir kad vis dar kenčia dėl jo netekties
