aA
Kauno seniūnai kupini noro veikti žmonių labui, tačiau turi menkai galių spręsti didžiąsias gyventojų problemas. Sprendimus, susijusius su finansavimu, prįima savivaldybės administracija.
Kumštis
Kumštis
Šių metų balandžio 1 dieną Kauno miesto mikrorajonuose atidaryta dešimt savivaldybės atstovybių seniūnijų. Jų reikalingumą kauniečiai vertina skeptiškai, kadangi seniūnijose jie negali išspręsti jokios esminės problemos.

"Pasidarė darbo vietas, deja, nieko negali spręsti", - išanalizavusi seniūnijų veiklą tvirtino Kauno miesto tarybos narė Violeta Boreikienė, Savivaldos ir ekonomikos komiteto pirmininkė.

Visose Kauno seniūnijose įsteigta po keturis etatus, seniūnui mokamas 2451 lito mėnesinis atlyginimas. Be to, į seniūnijų patalpų remontus sukišta šimtai tūkstančių litų iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Boreikienei teko girdėti, jog kai kurie savivaldybės administracijos skyrių pareigūnai ignoruoja seniūnijų vadovus.

Seniūnai taip pat skundėsi, kad jiems sunkiai pavyksta išsiaiškinti, kam priklauso apleistas žemės sklypas ar pastatas, todėl jie negali pradėti jo tvarkyti.

Seniūnijoms priskirta teritorijų priežiūros funkcija, tačiau darbų organizavimu seniūnijos neužsiima ir pačios pinigais nedisponuoja. Seniūnas gali kreiptis į savivaldybės Komunalinio ūkio skyrių, kad šis organizuotų vieną ar kitą darbą. Tačiau esant lėšų stygiui, seniūnui nelengva įrodyti, kad jo siūlymas turi būti vykdomas pirmiausia.

Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komitetas žada teikti politikams siūlymus, kaip suteikti seniūnijoms daugiau teisių, kad šios galėtų efektyviai vykdyti joms priskirtas funkcijas. Pasak Boreikienės, Vietos savivaldos įstatyme seniūnams suteikta daugiau galių, nei šiuo metu jų turi Kauno miesto seniūnai.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"