Praėjusį antradienį pakeliui į Klaipėdos ligoninę apsinuodijusi salietra mirė 32 metų Aušra Labenskaitė. Nidoje ji dirbo virėja.
"Žmogus mirė ne dėl to, kad jam kažkas padarė blogo, bet dėl to, kad nieko nedaroma", - tvirtino Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje dirbantis toksikologas R.Badaras.
Šalies vyriausiasis toksikologas Raimundas Purvaneckas taip pat įsitikinęs, kad bet kuris šalies gyventojas, apsinuodijęs salietra ar kitais nitritais, yra pasmerktas mirti, nes Lietuvoje nėra priešnuodžių ne tik šioms, bet ir kai kurioms kitoms pavojingoms medžiagoms.
Metileno mėlio dozė, kuri išgelbėtų salietra apsinuodijusio žmogaus gyvybę, kainuoja 2-3 litus. Tačiau šių priešnuodžių Lietuvoje neįmanoma gauti net ir pardavus namą. Tiesiog šis preparatas šalyje neįregistruotas.
Tik kai kuriose ligoninėse, kaip parodė klaipėdiškių pavyzdys, metileno mėlio užsiliko nuo sovietinių laikų. Šis atsitiktinumas išgelbėjo kitas dvi Nidoje taip pat salietra apsinuodijusias moteris.
Jeigu tai būtų atsitikę ne Lietuvoje, o išsivysčiusioje Vakarų valstybėje, gydytojas, išgelbėjęs šias dvi moteris, sėstų į kalėjimą, todėl, kad jis moterims suleido 12 metų senumo vaistą, kuris nėra įregistruotas šalyje.
Kovo pabaigoje R.Badaras informavo Sveikatos apsaugos ministeriją apie katastrofiškai didėjantį apsinuodijimų skaičių.
Kasmet šalyje apsinuodija apie 15 tūkstančių, o miršta per 200 žmonių.
R.Badaras paprašė ministerijos pasirūpinti įteisinti svarbiausius 42 priešnuodžius. Ne visi jie yra įregistruoti Lietuvoje, tad toksikologai prašė šiuos vaistus įtraukti į vadinamųjų orfaninių (tų, kurių suvartojama labai nedideliais kiekiais) vaistų sąrašą.
"Lietuva - mažas kraštas. Jeigu būtiniausius priešnuodžius sukauptume bent jau Vilniuje, policijos padedami per pusantros valandos jų būtume pristatę į Klaipėdą. Būtų gyvenusi ta moteris. Šiandien gal paplūdimyje gulėtų", - tvirtino R.Badaras.
Kita priežastis, verčianti nerimauti toksikologus ir laukti panašių nelaimių, - šalyje nėra Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centro.
"Mes turime viską - duomenų bazes, kompiuterius, didžiausią Lietuvoje toksikologijos biblioteką. Mums reikia tik juridinio statuso, kad toks centras galėtų pradėti veikti", - aiškino R.Purvaneckas, jau keletą metų kovojantis dėl šio centro įsteigimo.
