Siūlo Vyriausybei užduoti namų darbų
Kaip DELFI informavo Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė, nuo inauguracijos liepos viduryje iki praėjusių metų pabaigos buvo gauti 6649 prašymai ir skundai, adresuoti D. Grybauskaite (iš fizinių asmenų – 3587, iš juridinių asmenų – 3062).
Žmonės kreipiasi dėl teismų, žemėtvarkininkų, savivaldybių, sveikatos apsaugos ir vaikų teises ginančių įstaigų, pašto veiklos. Aktualūs ir su energetika, viešaisiais pirkimais, pilietybe, daugiabučių namų renovavimu, mokesčiais, verslo sąlygų gerinimu susiję klausimai.
Itin daug pareiškėjų savo laiškuose kritikuoja valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės – vykdomą politiką. Vyriausybė esą visai nesprendžia nedarbo problemų, nekuria naujų darbo vietų, nesirūpina smulkaus ir vidutinio verslo vystymusi, neskatina ūkio atsigavimo. Kai kurių žmonių įsitikinimu, net sudaromos kliūtys smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti. Šis nepasitenkinimas siejamas su išryškėjusiomis sunkmečio problemomis – augančiu nedarbu ir finansiniais sunkumais.
Gyventojai aktyviai išsako nuomonę dėl įstatymų pakeitimo ir papildymo, pateikia konkrečių pasiūlymų ar net pataisų projektų. Daug laiškų gauta dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Šilumos ūkio, Švietimo, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų. Į prezidentę buvo kreiptasi dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo rengimo. Gauta siūlymų vetuoti įstatymus, inicijuoti kai kurių įstatymų pakeitimą bei rengimą. Toliau lieka opus siūlymas keisti Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, kad būtų įtvirtinta individualaus konstitucinio skundo galimybė.
Didelė dalis prašymų, nuomonių ir atsiliepimų susiję su pastaruoju metu Seime svarstytais įstatymais: 2010 m. valstybės ir „Sodros“ biudžetais bei juos lydinčiais įstatymais, kuriais numatyta mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas. Gauta itin daug prašymų ir skundų, susijusių su pensijų mažinimu – dėl to gauti net keli kolektyviniai kreipimaisi. Kai kurie pareiškėjai tiesiai šviesiai klausė, kada bus kompensuota neišmokėta pensijų dalis.
Prašo padėti grąžinti paskolą
Gyventojams rūpi užimtumo ir apmokėjimo už darbą klausimai, aštriai kritikuojama mokesčių politika. D. Grybauskaitė prašoma pareikalauti iš Vyriausybės imtis ryžtingų veiksmų ir priimti konkrečius sprendimus šiais klausimais. Laiškuose valstybės vadovei gyventojai išsako didelį susirūpinimą dėl sparčiai augančios emigracijos, ypač jaunų ir išsilavinusių žmonių, siūlo skatinti išeivius grįžti į Lietuvą.
Aktualūs lieka kiti socialiniai klausimai (neįgaliųjų socialinės integracijos, socialinio būsto suteikimo, paramos vaikus auginančioms ir daugiavaikėms šeimoms, šildymo ir kitų paslaugų kainų bei šių išlaidų kompensavimo, vėluojančių socialinių išmokų, paskolų grąžinimo bankams ir kitos socialinės pagalbos problemos).
Prezidentės spaudos tarnybos teigimu, žmonės ragina pertvarkyti socialinės apsaugos sistemą, prašo nemažinti pensijų, kitų socialinių išmokų, didinti valstybės paramą vaikus auginančioms šeimoms.
Nepasiturintys asmenys prašo skirti finansinę paramą ar suteikti kitą socialinę pagalbą. Riboto darbingumo asmenys ir pensininkai skundžiasi, kad gaunamų pensijų neužtenka pragyvenimui, vaistams nusipirkti, būtiniausiems poreikiams tenkinti. Jie neslėpė su nerimu laukiantys šildymo sezono, nuogąstaudavo dėl nuolat augančių vandens ir šildymo kainų, mokesčių už kitas komunalines paslaugas.
Kai kurie gyventojai prašo padėti susirasti, kur gyventi. Anot jų, dėl didelio žmonių, laukiančių galimybės išsinuomoti socialinį būstą, skaičiaus jų eilė ateis negreitai, tačiau gyvenamosios patalpos jiems reikalingos šiuo momentu. Kartais žmonės prašo padėti grąžinti kreditą už įsigytą būstą ar padengti susidariusią skolą bankui. Šios problemos ypač aktualios mažesniųjų miestų gyventojams ir jaunoms šeimoms.
Abejoja teisėjų kvalifikacija
Pasak spaudos tarnybos, nuolat gaunama prašymų ir skundų dėl visų pakopų teismų darbo, bylų nagrinėjimo vilkinimo, teisėjų šališkumo, teisėjų kvalifikacijos ir jų reputacijos, kitų teisėsaugos institucijų veiklos.
Štai vilnietis nurodė, kad dar 2002-ųjų lapkritį kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš vienos akcinės bendrovės generalinio direktoriaus pareigų, tačiau procesas užsitęsė ištisus septynerius metus. Kai 2008 m. rudenį jis dėl to pasiskundė Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, byla buvo vėl pradėta nagrinėti. Bet kadangi per tą laiką pareiškėjo ieškinio suma bendrovei už priverstinę pravaikštą ir „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pasiekė 1,3 mln. Lt, byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, kur vėl buvo įrašyta į eilę.
Kitas vilnietis pasakojo, jog 2001 m. lapkritį pateko į avariją, buvo sužalotas ir liko neįgalius – priklausomas nuo nuolatinės kito asmens pagalbos. Tačiau nuo to laiko jis esą nesulaukė jokios materialinės pagalbos: teismai užsitęsė, atsakovas neigė savo kaltę ir įvairiais prašymais esą vilkino bylos nagrinėjimą. Vyro nuomone, prie proceso vilkinimo prisideda ir patys teismai, vis skirdami esą nepagrįstas ekspertizes.
Bylos vilkinimu Kauno apygardos teisme skundėsi ir vyras, kreipęsis į teismą su prašymu atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti turtinę žalą. Anot kauniečio, teisėja „nebuvo nė viename teismo posėdyje net atsivertusi minėtos bylos, net nepastebėjusi, kad ieškinys viršijo 100 tūkst. Lt, ir ji buvo neteisminga minėtam teismui“.
Moteris iš Panevėžio pasiskundė dėl esą menkos Panevėžio apygardos ir Panevėžio miesto bei Pasvalio rajono apylinkės teismų teisėjų kvalifikacijos.
Gyventojai skundžiasi ir didelėmis skolos ar baudos išieškojimo vykdymo išlaidomis. Jų nuomone, šios išlaidos nėra proporcingos išieškomai sumai. Tebelieka aktualūs valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos klausimai – kartais esą nepagrįstai atsisakoma teikti šią pagalbą arba ilgai tenka jos laukti.
Kai kurie nori tik dėmesio ir paguodos
Tiesa, ne visuose laiškuose kalbama vien apie problemas. Kai kurie žmonės tiesiog išreiškia D. Grybauskaitei pagarbą, paramą ir pasitikėjimą, dėkoja už pasiaukojimą Lietuvai. Kartais gyventojai prezidentei ir visai jos komandai linki sėkmės, viliasi, kad šalies vadovei pavyks pasiekti, kad Lietuva atsigautų.
Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie prašo užtarimo, pagalbos, paguodos ir supratimo, kartais – kad perskaitytų jų laišką.
Tačiau kai kuriuose laiškuose dėstomos tik padrikos, nerišlios mintys, kartais atsiunčiami net neįskaitomi tekstai, pareiškėjai prisistato kaip „Pasaulio žmogus“ ar „Pasiuntinys nuo Kalėdų Senelio iš Meksikos“. Pernai rudenį prezidentę pasiekė laiškas iš Australijos gyventojo, kuris save laiko Lietuvos karaliumi Romanu.
