aA
Baltarusijoje gyvenančio generolo Vladimiro Uschopčiko, kaltinamo antivalstybinio 1991 m. sausio 13-osios sąmokslo byloje, išdavimas gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, tad dialogas su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka vyks ir toliau. Taip Baltarusijos prokuratūros atsisakymą išduoti V. Uschopčiką Lietuvai vertina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Aleksandras Lukašenka ir Dalia Grybauskaitė
Aleksandras Lukašenka ir Dalia Grybauskaitė
© lrp.lt nuotr.

„Visada buvau įsitikinusi, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik politiniame lygmenyje, taigi politinis dialogas su A. Lukašenka vyks toliau“, - ketvirtadienį teigė šalies vadovė.

DELFI primena, kad Lietuvos generalinė prokuratūra antradienį pranešė gavusi Baltarusijos generalinės prokuratūros raštą, kuriuo atsisakoma vykdyti Lietuvos teisinės pagalbos prašymus Sausio 13-osios įvykių byloje. Pakartotiniai reikalavimai atlikti baudžiamojo proceso veiksmus su Baltarusijoje esančiais įtariamaisiais generolu V. Uschopčiku ir Stanislava Juoniene šios valstybės teisėsaugos institucijoms buvo išsiųsti šių metų rudenį.

Baltarusija iki šiol atsisako išduoti Lietuvai generolą V. Uschopčiką, kuris kaltinamas antivalstybinio 1991 m. sausio 13-osios sąmokslo byloje. 2000-siais jis buvo paskirtas Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju.

Lietuvos vertinimu, tai, kas Lietuvoje įvykdyta 1991-ųjų sausį prieš Lietuvos laisvės gynėjus, yra nusikaltimas. Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos, baudžiamasis persekiojimas bus tęsiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pakartojo savo poziciją, jog šių įtariamųjų veiklą ji vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės - Sovietų Sąjungos - įstatymus, t.y. kaip siekį apsaugoti šios valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos.

Be to, remdamiesi Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartimi, Baltarusijos pareigūnai nurodė, jog jų šalies piliečių išdavimas užsienio valstybei ar proceso veiksmų atlikimas su jais kitos šalies teritorijoje negalimas.

Sausio 13-osios įvykių byla buvo baigta ir teismui perduota 1996 m. birželį. Tų pačių metų spalį vykusiame teismo posėdyje nuspręsta nagrinėti tik Lietuvos teisėsaugos žinioje buvusių kaltinamųjų padarytas veikas, o pasislėpusių nuo tyrimo įtariamųjų atžvilgiu surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą atskirti.

Po trejų teisminio nagrinėjimo metų už dalyvavimą antivalstybinių organizacijų veikloje, už kurstymą nužudyti laisvės gynėjus ir dėl kitų nusikaltimų apkaltinamieji nuosprendžiai paskelbti Mykolui Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.

Pernai rugsėjį po Vilniuje įvykusio susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė, kad ir Lietuvos prokuratūra turėtų imtis aktyvesnių pastangų, siekdama gauti teisinę pagalbą iš Baltarusijos.

„Ir prezidentas A. Lukašenka, ir prezidentė D. Grybauskaitė konstatavo, kad kol kas trūksta abejų šalių prokuratūrų bendradarbiavimo, nes panašu, kad informacijos Baltarusijos pusei ganėtinai trūksta. Iš Lietuvos prokuratūros pusės reikėtų turbūt aktyvesnių pastangų pateikiant tą informaciją Baltarusijos pusei", - tuomet sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Praėjus beveik metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, 1991 m. sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.