Viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus teigimu, trečiadienį įvykęs protestas yra ne viešųjų ryšių akcija, o grubus bandymas kištis į teisėsaugos darbą naudojant visas įmanomas priemones ir pasinaudojant Lietuvoje vyraujančiu nusivylimu teisėsaugos institucijomis. Pasak jo, teisinėje valstybėje tokia akcija jokių rezultatų duoti negali.
"Darant spaudimą, kad priimtų vieną ar kitą įstatymą - Seimas yra ta vieta, kur priiminėjami įstatymai. Dabar spausti prokuratūrą, kad ji vienaip ar kitaip traktuotų įstatymą yra nesuderinama su jokiais teisinės valstybės principais. Tai yra absurdas, nihilizmas. Čia mano toks pilietinis komentaras, ne visai iš viešųjų ryšių pusės, nes aš manau, kad jokių viešųjų ryšių čia nėra. Rytoj galbūt pamatysime prievartautojų protestą prie Generalinės prokuratūros", - BNS trečiadienį sakė M.Katkus.
Pasak jo, jei nepasitikima teisėsauga, pokyčių reikia reikalauti Seime. Šiuo atveju ėjimą prie prokuratūros jis pavadino šantažu.
"Yra kelios neigiamos vietos, per kurias mes galime viską sukalti. Viena iš tokių vietų yra teisėsauga, ypatingai Generalinė prokuratūra, kuri pateko į visuomenės akiratį po prieštaringai vertinamo Drąsiaus Kedžio tyrimo. Šitas dalykas negali turėti jokio tęsinio ir jokio poveikio. Tai bet kokiu atveju yra baudžiamoji byla. Man kilo įtarimas, ar tai negali būti politinių jėgų bandymai pamanipuliuoti", - kalbėjo M.Katkus.
Tuo tarpu ekonomistė Aušra Maldeikienė BNS sakė, kad problemų su teisėsauga turintys tėvai pasinaudodami įstatymų spragomis elgėsi nesąžiningai kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Pasak jos, Lietuvoje yra susiformavusi kultūra, kurioje pagirtinu dalyku tapo nemokėti mokesčių.
"O jei žmogus dar sugeba būti "verslus", t.y. visus apgauti, tai laikoma pagirtinu elgesiu. Dėl to šitos motinos vietoje to, kad atgailautų, jos jaučiasi giliai teisios. Ir visuomenei sudaromas įvaizdis, kad tai yra normalu", - kalbėjo A.Maldeikienė.
Paaiškinimus, kad pasididinti pašalpas yra normalu, nes tai leido įstatymai, ji pavadino moralinėmis problemomis.
"Visuomenė turi gilių moralinių problemų. Ar iš tikrųjų, jei įstatymas leistų užmušinėti kas penktą senutę, mes jas užmušinėtume? Jokia ekonomika savaime nieko nesutvarko. Ekonomika stovi ant visuomenės padorumo pamato. Kai kam atrodo, kad ekonomika stovi virš moralės normų, taip nėra nė viename vadovėlyje parašyta. Mes tikime, kad įstatymai yra aukščiau moralės. Ar didžioji dalis šios šalies žmonių, jei įstatymas leis vogti, vogs? Mes taip mąstome, įstatymus kuria tokie pat", - sakė ekonomistė.
A.Maldeikienė svarstė, kodėl nėra judėjimo, ginančio paauglius vaikus auginančias, sąžiningai mokesčius mokėjusias ir bedarbėmis tapusias motinas, kurių bedarbio pašalpos buvo sumažintos.
"Yra tokia sąvoka - alternatyvios sąnaudos. Kažkas turi sumokėti, šiuo atveju ta moteris, 20 metų mokėjusi ir tapusi bedarbe, iš kurios atimta dešimtimis metų uždirbta bedarbio pašalpa. Jinai moka šitų moterų išmokas. Niekas nesipiktina. Karstelius nešioja, kad turtuolių dukros - dažniausia tai yra žmonės, kurie turėjo pajamas - kenčia", - kalbėjo A.Maldeikienė.
8 protesto dalyviai trečiadienį prie Generalinės prokuratūros pastato padėjo du mažus karstus, uždegė žvakes ir prokuratūros atstovams įteikė trumpą raštą.
Andriumi prisistatęs sukčiavimu kaltinamas protesto dalyvis žurnalistams aiškino, kad įstatymai vaiko besilaukiantiems tėvams esą nedraudžia didinti atlyginimo. Jaunasis tėvas tvirtino besielgiantis sąžiningai kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, nes mokėjo mokesčius.
"Ką reiškia specialiai padidinamos? Nėra tokio žodžio specialiai. Yra įstatymas, įstatymas nedraudžia didinti nėščiai motinai atlyginimo. Čia yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, gali pakilti dešimt ir šimtą kartų, tai nėra draudžiama. Jeigu aš dirbčiau kiemsargiu ir man pakeltų atlyginimą nuo 800 iki 5 tūkst. litų, tai taip, bet aš esu direktorius. Ir daugelis iš mūsų užima neblogas pareigas, nėra eiliniai darbuotojai, kiemsargiai, valytojai", - sakė protesto dalyvis.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad pernai Lietuvoje dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes "Sodros" motinystės ir tėvystės pašalpas pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai ir tai sudaro mažiau nei penktadalį visų tiriamų sukčiavimo atvejų.
Anot prokuratūros pranešimo, baudžiamasis persekiojimas šiais atvejais inicijuotas iš atsakingų "Sodros" padalinių gavus pranešimus apie teisę į socialinio draudimo išmokas turinčių asmenų trumpalaikį ir nepagrįstą darbo užmokesčio ūgtelėjimą.
