Tačiau politikui teismu grasina ne teisėsauga ir netgi ne pats A.Markuckis, į palėpę investavęs šimtatūkstantines sumas, bet taip ir negavęs teisės jos privatizuoti.
T.Josui senus laikus priminė piktnaudžiavimu tarnyba įtariama vicemerė Zita Kukuraitienė.
„Ir jums teks eiti į teismą ir pasiaiškinti, kas leido į valdišką įstaigą investuoti privačias lėšas“, – miesto Tarybos posėdyje pratrūko vicemerė, kai T.Josas prakalbo apie panevėžiečių pasitikėjimą politikais pakirtusius korupcijos skandalus.
Mero pavaduotojos paviešinta T.Joso galima nuodėmė siekia dar 1996-uosius. Būdamas Panevėžio meru T.Josas pasirašė tuometės miesto valdybos sprendimą leisti Savivaldybei priklausančio Lėlių vežimo teatro vadovui A.Markuckiui už savo lėšas teatro palėpėje įkurti kūrybines dirbtuves. Tuomečiam merui patarusi ir Kultūros ministerija.
Be pinigų ir be pastogės
Garsiojo teatralo dirbtuvės, atstojančios jam ir būstą, prisimintos prieš porą mėnesių. A.Markuckis spalį įteikė Savivaldybei prašymą daugiau nei 60 kv. m dirbtuves įforminti kaip privačią jo nuosavybę.
Jis teigia į teatro palėpę investavęs apie 200 tūkst. Lt.
Savivaldybei priklausančias teatro patalpas pavertęs jaukia palėpe, vis dėlto A.Markuckis negavo teisės jos vadinti savo namais. Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo Alberto Dragūno teigimu, nėra įstatymo, leidžiančio teatro palėpę įteisinti kaip A.Markuckio nuosavybę.
„Situacija yra labai kebli. Aš suprantu A.Markuckį, jei iš tiesų jis investavo tokius pinigus į Savivaldybės turtą. Bet iš tiesų neturime jokio juridinio pagrindo leisti jam privatizuoti teatro palėpę. Šis turtas A.Markuckiui niekada ir nepriklausė, tik Savivaldybei“, – teigė A.Dragūnas.
Valdininkas pripažįsta matantis vienintelę išeitį – A.Markuckiui teisybės bandyti ieškoti teisme.
Kaip ketina iš Savivaldybės atsikovoti palėpę ar į ją investuotus pinigus, iš teatro vadovo išgirsti nepavyko. Šiuo metu Rusijos Ivanovo mieste vykstančiame kalėdinių spektaklių konkurso komisijoje dalyvaujančio A.Markuckio telefonas išjungtas.
Kaltu nesijaučia
T.Josas tvirtina, kad Tarybos posėdyje vicemerės jam mesta užuomina apie laukiantį teismą, apstulbino.
„Tokie jos žodžiai man buvo didžiulė staigmena. Matyt, per daug tiesos pasakau ir vicemerei nebuvo kitos išeities kaip ką nors mestelėti. Tai panašu ne į kerštą, o į agoniją“, – teigė politikas.
T.Josas nemano, kad prieš daugiau nei dešimtmetį suraitęs parašą galėjęs pažeisti įstatymus.
„Sprendimus priiminėjau ne vienas, o valdyba. Aš tik juos pasirašydavau. Be to, nemanau, kad toks sprendimas būtų priimtas, jei to nebūtų leidę Savivaldybės teisininkai“, – senus laikus bandė prisiminti T.Josas.
Tarybos narys tikina pats dar šią savaitę bandysiantis išsiaiškinti teatro palėpės nuosavybės peripetijas.
Apie T.Joso sąsajas su Lėlių vežimo teatru prasitarusi Z.Kukuraitienė ir pati priversta teisėsaugai aiškintis dėl šios įstaigos rekonstrukcijos. Prokurorų dėmesio vicemerė sulaukė dėl teatrą renovavusios bendrovės „Steiga“. Su šios bendrovės vadovo Stanislovo Latvėno šeima Z.Kukuraitienę sieja artima draugystė. Generalinė prokuratūra vicemerei yra pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
