Preliminarios demografinės prognozės rodo, kad sausio 1 d. mūsų šalyje turėjo gyventi 3,329 mln. žmonių. Lygiai prieš metus jų buvo 3,35 mln. arba 20,6 tūkst. daugiau. Visoje ES gyventojų padaugėjo nuo 499,724 mln. iki 501,26 mln. (skirtumas – 1,536 mln.).
Lietuvoje moterys pagimdė 36,8 tūkst. kūdikius (skaičiuojant tik gimusius gyvus), mirė 42 tūkst. žmonių. ES šalyse bendrai šis santykis pakrypo į kitą pusę – gimė 5,422 mln. vaikų, mirė 4,826 mln. gyventojų.
Daugiau žmonių Lietuvą paliko nei atvažiavo – šis santykis buvo neigiamas ir siekė -15,5 tūkst. Tuo metu bloke migracijos srautai buvo teigiami – imigravo 941 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo.
Labiausiai gyventojų, atsižvelgiant ir į natūralų prieaugį, ir į migraciją, padaugėjo Didžiojoje Britanijoje (407 tūkst.), Italijoje (352 tūkst.), Prancūzijoje (335 tūkst.), labiausiai sumažėjo Vokietijoje (245 tūkst.). Per pastaruosius metus sumažėjo tik septynių ES valstybių visuomenės. Beje, Estijoje gyventojų sumažėjo vos 1 tūkst.
Jei vertinant absoliučiais skaičiais kai kurios šalys atrodo atsidūrusios prastesnėje padėtyje, santykiniai duomenys rodo, kad migracija ir mirtys kur kas labiau praretino Lietuvos visuomenę.
2009-aisiais tūkstančiui gyventojų gimė 11 kūdikių (ES vidurkis buvo mažesnis – 10,8), tačiau mirė 12,6 žmogaus (ES vidurkis – 9,6). Toks pat gimstamumas, kaip Lietuvoje, buvo Čekijoje ir Slovėnijoje, mažesnis – Vokietijoje (vos 7,9), Austrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje.
Daugiausiai vaikų tūkstančiui gyventojų susilaukė airės (16,8) ir britės bei prancūzės (po 12,7). 15,5 kūdikio tūkstančiui gyventojų gimė Islandijoje, kuri priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijai.
Didesnis nei Lietuvoje mirtingumas užfiksuotas tik Bulgarijoje, Vengrijoje ir Latvijoje (pastarojoje jo rodiklis pasiekė 13,3).
Lietuvos visuomenė susitraukė ir dėl neigiamo migracijos srauto, kurio dydis siekė -4,6 žmogaus tūkstančiui gyventojų (ES vidurkis – 1,9).
Gimstamumo, mirtingumo ir migracijos duomenys reiškia, kad iš viso Lietuva neteko -6,2 žmogaus kiekvienam tūkstančiui gyventojų (ES vidurkis buvo teigiamas – 3,1). Neigiami rodikliai užfiksuoti dar šešiose ES valstybėse: Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Labiausiai padidėjo Liuksemburgo (17,5) ir Slovėnijos (10,6) visuomenės. Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančiuose Norvegijoje žmonių padaugėjo 11,5, Lichtenšteine – 10,9 žmogaus tūkstančiui gyventojų.
Nors „Eurostat“ duomenys buvo pateikti nesibaigus 2009-iesiems ir yra preliminarūs, juos galima vertinti kaip gana patikimus – pernykštės prognozės nuo realios statistikos apie Lietuvą skyrėsi vos 0,02 proc.
