Dėl pastarųjų asmenų apdovanojimo protestavo dalis politikų ir visuomenės. Šio dešimtmečio pradžioje Lietuvos teismas nustatė, kad K. Prunskienė anksčiau slapta bendradarbiavo su KGB, o M. Misiukonis yra buvęs kadrinis KGB karininkas.
Vasario pabaigoje Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas A. Stasiškis paprašė Prezidento kanceliarijos vadovo Andriaus Meškausko informuoti, kada ir kas pateikė minėtuoju prezidento dekretu Nr. 768 apdovanotų asmenų kandidatūras.
Kaip sakoma A. Meškausko rašte A. Stasiškiui, K. Prunskienės ir M. Misiukonio bei dar 24 asmenų kandidatūros Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinui buvo pristatytos "kolegialiu Prezidentūros siūlymu".
Kaip BNS sakė A. Stasiškis, toks apdovanojimų iniciatorius nėra numatytas įstatymu.
Remiantis dar 1991 metų gruodį Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo priimtu Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu, teisę pristatyti Lietuvos piliečius ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais turi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (Seimo pirmininkas), ministras pirmininkas, Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, jeigu atskiruose ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutuose nenustatyta kitaip.
Tame pačiame įstatyme esančiame Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino statute kiti teikėjai nenumatyti. Įstatymu numatyta Gedimino ordino taryba iki šiol nėra sukurta.
"Kas yra Prezidentūra?", retoriškai klausė A. Stasiškis, pabrėždamas, kad tokios institucijos nėra baigtiniame teikėjų sąraše.
Anot A. Stasiškio, pastebimas įstatymo traktavimo "laisvumas", dėl kurio visi apdovanotieji asmenys "patenka po nemalonumo skraiste".
Be to, pasak A. Stasiškio, penkias kandidatūras pristatė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis, nors jis nėra Vyriausybės narys.
A. Stasiškio teigimu, jis dar neapsisprendęs, ar pradės rinkti parlamentarų parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT). Pagal Konstituciją, apskųsti įsigaliojusį teisės aktą KT gali ne mažiau kaip penktadalis arba 29 Seimo nariai.
Pasak A. Stasiškio, "surinkti parašus nebūtų sunku".
"Tačiau nenorėčiau, kad tai būtų interpretuojama kaip kova su prezidentu. Jis šioje situacijoje mažiausiai dėtas", sakė A. Stasiškis. Jo žodžiais, kreipimasis į KT "gali užgauti prezidento moralinį autoritetą".
Anot A. Stasiškio, kita galimybė - inicijuoti Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo naujos redakcijos projektą. Pasak konservatoriaus, tokią galimybę turi ir prezidentas.
