aA
Merai dažniausiai kuria tik savo tėvonijas, o piliečiai ir jų esminiai poreikiai lieka užmiršti. Taigi turime vietos valdžią, bet neturime tikros savivaldos, nes piliečių savivaldybėse niekas neklausia ir niekas su jais nesitaria.
Alvydas Medalinskas
Alvydas Medalinskas

Šiuos žodžius tiksliai atspindinčius padėtį Lietuvos savivaldybėse 2007 metų savivaldos rinkimuose išsakė dabar valdančioji Lietuvoje partija: Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Praėjo trys metai nuo šių žodžių paskelbimo. Konservatoriai jau metus yra šalies valdžioje. Kas padaryta, kad rinkimai į savivaldą nebūtų politikams tik dar vienas kelias papildyti savo ir delegavusios į valdžią partijos kišenę. Ar dabar jau tariamasi su žmonėmis?

Žvelgiant į tai, kas šiomis dienomis dienomis vyksta Vilniaus savivaldybėje, kuriai vadovauja teisingus žodžius apie merų tėvonijas išsakiusios partijos atstovas meras Vilius Navickas, tuo galima suabejoti. Nepaisant didžiulio visuomenės nepasitenkinimo ir ekonomikos ekspertų išsakytos kritikos, Vilniaus miesto vadovas neatsisako planų išparduoti savivaldybės turto, pradedant nuo jo pirmtakų statyto savivaldybės dangoraižio ir baigiant savivaldybės įmonėmis.

Be to, stumia į priekį ir kontraversišką Senamiesčio apmokestinimo planą, aiškindamas teisingais žodžiais, kaip svarbu nuimti automobilių srautą per senamiestį, o iš tikrųjų pernelyg neslėpdamas plika akimi matomų užmačių dar šio mero kadencijos metu įsigyti brangią elektroninę įrangą, kuri turėtų kontroliuoti automobilių eismą senamiestyje.

Būtina peržiūrėti įstatymus, kad savivaldybėse sprendimus priimantys politikai atsakytų ir savo kišene už visą padarytą žalą valstybei ir piliečiams, o jeigu teisėsauga nepagautų šių pareigūnų imant kyšius ir otkatus, jiems grėstų išplėstinė turto konfiskacija už neteisėtą praturtėjimą.
Alvydas Medalinskas

Valstybėje, kur otkatai už pirkimus arba pardavimus tapo ne išimtimi, o norma, tokios Vilniaus savivaldybės vadovybės planai neturėtų stebinti. Kaip rodo korupcijos tyrimai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, savivaldybės tapo viena iš labiausia korumpuotų valstybės institucijų.

Nenuostabu, kad ir rinkimuose į vietos valdžią vis daugiau mirga pavardžių asmenų, kurie už tai, kad patektų į partijų rinkimų sąrašą, matyt, gerus pinigus sumoka, o kadenciją baigia apsirūpinę visam gyvenimui. Politikai, siekiantys kažką savivaldybėse pakeisti žmonių labui, net ir išrinkti ten sprendimų neįtakoja.

Ne vieni konservatoriai tokie, nors V. Navicko paskleista bacila apie tai, kaip galima problemas spręsti parduodant savivaldybės pastatą, tapo patrauklūs ir Kaune, kuriam vadovauja jaunos kartos konservatorius Andrius Kupčinskas. Ten irgi svarstoma, ar neparduoti savivaldybės pastato, o po to jį nuomoti.

Vertas dėmesio ir valdžios verslo projektas statyti už Rusijos kompanijos ,,Gazprom‘‘ pinigus termofikacinę elektrinę, galbūt naudojant ir Europos Sąjungos paramą Lietuvai. O kaip tada su šios partijos vadovybės pareiškimais prieš Rusijos energetinių kompanijų įtaką Lietuvos saugumui? Negi Kaune šie pareiškimai yra neaktualūs, nes ten politiką užsako buvęs partijos iždininkas Ramūnas Garbaravičius, susijęs su Rusijos energetikais. Kai pinigai nekvepia, užmirštama ir apie savo partijos skelbtus principus.

Ši taisyklė, atrodo taikytina taip pat ,,Tvarkos ir teisingumo‘‘ partijai. Ne vieną nustebino žinia, kai šios partijos sąraše aukštoje vietoje rinkimuose į Vilniaus savivaldybę atsirado ,,Rubikono‘‘ žmogaus Gintaro Kazako pavardė. To paties ,,Rubikono‘‘, kuris siejamas su ,,Abonento‘‘ aferomis ir prieš kurias ne kartą pasisakė aukščiausieji ,, tvarkiečių‘‘ politikai. Tie patys politikai vėliau bandė įtikinti, kad G. Kazakas aukštoje sąrašo pozicijoje atsidūrė dėl to, kad yra doras žmogus.

Pakliuvęs į Vilniaus savivaldybę, šis žmogus perbėgo į oponentų pusę, o pričiuptas STT pareigūnų, neseniai teismo posėdyje atskleidė, kad korupcija Vilniaus savivaldybėje, vadovaujant ,,Tvarkos ir teisingumo‘‘ politikams buvo ne mažiau išbujojusi nei Vilnių valdant Artūrui Zuokui ir, kaip galima spėti šiandien, kai sostinę valdo V. Navicko koalicija, kuri neseniai, lyg pasityčiodama iš teisingumo, pasirašė sutartį dėl kovos prieš korupciją Vilniaus mieste.

Panašią sutartį anksčiau buvo pasirašęs ir Vilniaus meras A. Zuokas. G. Kazakas neatskleidė aplinkybių, kaip jis atsidūrė ,, Tvarkos ir teisingumo‘‘ partijos sąraše ir kiek tai jam kainavo, bet pripažino, kad turi savo rankose biudžetą, iš kurio galima pirkti politikų balsus už jo kompanijai naudingus sprendimus. Mokama ne tik esantiems valdžioje, bet ir kitiems politikams, kurių balsai būna aukso svarbos.

Pokalbyje su konservatoriumi Vidu Urbonavičiumi už šios partijos narės balsą Privatizavimo komisijoje G. Kazakas pažadėjo sumokėti ,,dešimt štukų‘‘, o ,,Tvarkos ir teisingumo‘‘ partijos vienas iš lyderių vicemeras Evaldas Lementauskas 140 tūkstančių litų žadėjo už balsą prieš mero Juozo Imbraso interpeliaciją. Interesų raizgalynėje dingo partiniai skirtumai. Svarbus yra tik pinigų sumos dydis.

Nėra jokių abejonių, kad po kai kuriais ,,Vilnius-Europos kultūros sostinės‘‘ projektais ir galimu pinigų plovimu, o taip pat po norais statyti šimtus milijonų litų kainuosiantį Gugenheimo muziejų slepiasi A. Zuoko ir keleto jo bendražygių liberalcentristų interesai. Lyg nebūtų pakakę Vilniaus prichvatizacijos, kai palaikyti santykiai net su nusikalstamojo pasaulio atstovais. Ar ne laikas valstybės institucijoms paskelbti ant kieno sklypo norima statyti Gugenheimo muziejų, kokia pinigų sumą galėtų būti išmokėta šio sklypo savininkams ir kas juos sieja su ,,abonento‘‘ komanda.

Teisėsauga nedrįsta duoti atsakymų ir apie galimos aferos Nacionalinio stadiono statyboje organizatorius. Valstybės Kontrolė atskleidė, kad pasisavinta ar neskaidriai panaudota apie 60,5 milijonų litų iš 100 milijonų, skirtų Vyriausybės. Tokia galima afera vyko tada, kai Vilniaus savivaldybei vadovavo partija, galėjusi atverti naują puslapį, pažabojant korupciją, jeigu būtų įgyvendinusi tai, ką skelbia šios partijos pavadinimas, bet asmeniniai, partiniai interesai paėmė viršų.

Aukšto rango ,,tvarkiečių‘‘ savivaldybės pareigūnai pakliuvo į STT tinklus ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Bet ne jie vieni. Kaune tokia pat lemtis laukė konservatorių, o Trakuose socialliberalų politikų.

Tuo metu, kai STT vieną po kito gaudo įtakingus įvairių partijų politikus savivaldybėse, laikas kelti klausimą, ką apie šias finansines operacijas žinojo partijų vadovybė. Neseniai Seimas atsisakė svarstyti galimą piktnaudžiavimą valdžia Vilniaus savivaldybėje. Aukščiausioji šalies valdžia negali stabdyti neskaidrių savivaldos politikų veiksmų, bet aukščiausioji partijų vadovybė gali stabdyti aukščiausiųjų savo partijos pareigūnų veiksmus savivaldybėse, jeigu, žinoma, jiems nepritaria arba jų nedengia.

Būtina peržiūrėti įstatymus, kad savivaldybėse sprendimus priimantys politikai atsakytų ir savo kišene už visą padarytą žalą valstybei ir piliečiams, o jeigu teisėsauga nepagautų šių pareigūnų imant kyšius ir otkatus, jiems grėstų išplėstinė turto konfiskacija už neteisėtą praturtėjimą. Toks įstatymų paketas jau yra rengiamas.

Priėmę vargo biudžetą ir sukėlę didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, Seimo nariai turėtų pagalvoti, kaip įvesti daugiau teisingumo bent jau valdžios pareigūnų veiksmuose, pradedant nuo savivaldybių, kad kituose savivaldos rinkimuose nereikėtų vėl konstatuoti, jog merai tik kuria savo tėvonijas (pridurkime: ir rūpinasi asmeniniu gerbūviu) o piliečių interesai yra pamiršti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.