Šiuos nusikaltimus ir daugybę kitų vagysčių, užpuolimų, smurto ir apiplėšimų atvejų, nusėdusių į policijos ataskaitas, vienija viena – neretu atveju ir aukos, ir nusikaltėliai yra lietuviai.
Viena iš nemaloniausių pastarosios savaitės žinių, dėl kurios buvo nuolat minimas Lietuvos vardas, – pranešimas apie Kanterburyje gyvenantį lietuvį imigrantą, kuris buvo sulaikytas „Morrison“ prekybos centre, kai pirkėjai išsigandę pistoletu mosuojančio vyro, iškvietė policiją.
Sulaikymo metu Tomui Uptui (32 m.) buvo peršauta ranka ir jis buvo nugabentas į ligoninę. Policija, patikrinusi jo nuomojamą kambarį svečių namuose Kanterburyje, aptiko negyvą moterį, kuri irgi pasirodė besanti lietuvė 46 metų Loreta R. Gruodžio pradžioje T. Uptui pateikti kaltinimui su juo gyvenusios moters nužudymu, po kurio jis, spėjama, ginkluotas pistoletu, patraukė apsipirkti į „Morrison“ prekybos centrą. Šis atvejis žiniasklaidos dėmesį patraukė ne vien todėl, kad buvo nužudyta moteris, bet ir kad įtariamasis ginklą viešai demonstravo ir grasino žmonėms prekybos centre.
Kitas atvejis, kuris nemažiau baisus – tai dviejų lietuvių žiaurus Lenkijos piliečio nužudymas. Be to, šis nužudymas siaubą kelia ir dėl savo motyvo: lietuviai lenką nužudė todėl, kad šis paprašė lietuvių žiebtuvėlio prisidegti cigaretei ir nueidamas neatsisveikino. Tiek vienu, tiek kitu atveju gali susidaryti įspūdis, kad lietuvių nusiskalstamumas yra išaugęs ir kad jie žudo beveik be priežasties.
Jau ketvirtus metus Kembridžšyras policijoje tarnaujančio, beje, visai neseniai paaukštinimą pelniusio ir į savo tarnybinėje uniformoje policijos konsteblio ženklą seginčio lietuvio Lino Pekarsko nuomone, daryti kokias nors vienareikšmiškas išvadas apie lietuvių nusikalstamumo augimą būtų keblu, tačiau jis sako pastebįs tendenciją, kad nusikaltimų lietuviškoje bendruomenėje gausėja ir lietuvių įvykdomų nusikaltimų aukomis labai dažnai tampa patys lietuviai.
„Yra žmonių, kuriuos galima vadinti profesionaliais nusikaltėliais, toks jų gyvenimo būdas, ir tokie nusikaltėliai, kaip ir gamyklų darbininkai, – jei vienur gyventi ir verstis pasidaro sunkiau, važiuoja kitur. Tad suprastėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, nenuostabu, kad ir nusikaltėliai patraukia ieškoti, kur žmonės geriau gyvena. Ir dažniausiai iš Lietuvos atvykę nusikaltėliai adaptuojasi taip pat, kaip kiekvienas čia atvykęs – sukasi lietuviškoje aplinkoje, susigraibo informaciją ir pirmiausia nusitaiko į tuos tautiečius, kurie jau ilgiau čia gyvena, gal yra kiek prasigyvenę.
Tai aišku nėra bendra taisyklė kalbant apie visas Anglijoje pasklidusias lietuvių bendruomenes, tačiau, kad yra daug kur situacija gerokai paaštrėjusi, tai taip“, – sako L. Pekarskas. Policijoje besidarbuojantis lietuvis teigia pastebintis dar vieną pastaruoju metu lietuvių įvykdomiems nusikaltimams būdingą aspektą – vis dažniau atsiranda įvykių, kurie patraukia dėmesį dėl to, kad priemonės bei būdas, kaip įvykdomi tie nusikaltimai, dažnai nepateisina tikslų, juos sunku logiškai paaiškinti. Policijos konsteblis tai priskiria lietuviškai prigimčiai.“ Anglai ramesni, net ir būdami sunkioje situacijoje, jie žino, kad yra socialinės tarnybos, pašalpos, o lietuviai, gyvenimui pasunkėjus, neretai puola į kraštutinumus, psichologinis ir ekonominis nesaugumas juos priveda prie beprasmių poelgių, nesuvokiamo smurto ir žiaurumo.“
Lino Pekarsko pastebėjimu, Anglijoje gyvenančių lietuvių nusikaltimų pobūdis ir gausa dažnai priklauso nuo vietovės. „Pavyzdžiui, negalima lyginti Kembridžšyras ir Peterboro, nors tarp jų yra ne daugiau kaip 40 mylių. Tačiau atvykstantys žmonės visiškai kitokie. Į Kembridžą dažniausiai atvyksta studijuoti, labiau išsilavinę žmonės, o Peterboro – tai sezoninių darbų vieta, tad čia žmonės dažnai nukenčia, kad netenka pragyvenimo šaltinio, atsiduria gatvėje. Kai kurie priklausomi nuo alkoholio ir tai juos pastūmėja į nusikaltimus. Netekę darbų ima vagiliauti, būna sulaikomi ir taip kaupiasi ta nemaloni čia gyvenančių lietuvių nusikaltimų statistika.“
